Eksperimentas truko dvylika savaičių
Ispanijos Granados mieste atliktame tyrime dalyvavo 99 antsvorio turintys arba nutukimu sergantys suaugusieji. Jie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į keturias grupes.
Trijų grupių dalyviai visą dienos maistą turėjo suvartoti per aštuonias valandas. Viena grupė valgė anksti, kita – vėliau, o trečiosios dalyviai valgymo laiką galėjo pasirinkti patys. Ketvirtoji grupė laikėsi įprasto režimo ir valgė per dvylika ar daugiau valandų trunkantį laikotarpį. Visų grupių dalyviai taip pat buvo supažindinti su Viduržemio jūros regiono mitybos principais.
Eksperimentas truko dvylika savaičių. Jam pasibaigus, dalyviams nebebuvo teikiama papildomų nurodymų, todėl jie galėjo grįžti prie įprasto gyvenimo. Po metų mokslininkai patikrino, kaip pasikeitė jų kūno svoris ir sudėtis.
Anksti ir vėlai valgiusių grupių dalyviai buvo išlaikę maždaug 2,3–2,7 kilogramo didesnį svorio sumažėjimą nei įprasto režimo besilaikę žmonės. Tačiau tik anksti valgiusiųjų grupėje išliko statistiškai reikšmingas riebalų masės sumažėjimas. Šios grupės dalyviai įprastai valgydavo nuo maždaug 9.30 iki 17.15 val.
Rezultatus vertina atsargiai
Nors tyrimo rezultatai atrodo daug žadantys, gydytojai ragina jų nesureikšminti. Tyrimas buvo nedidelis, o po metų jame liko tik 65 dalyviai.
Vidaus ligų gydytoja Nishtha Modi pabrėžė, kad gauti rezultatai nėra priežastis atmesti tokį valgymo režimą, tačiau jų taip pat nepakanka rekomenduoti visiems žmonėms nustoti valgyti likus keturioms ar penkioms valandoms iki miego.
Tyrimas buvo atliktas tik viename centre, o kūno sudėtis vertinta bioelektrinės varžos metodu. Jis yra mažiau tikslus nei dvigubos energijos rentgeno spindulių absorbciometrijos tyrimas.
Be to, aštuonių valandų valgymo režimo besilaikę žmonės neteko ne tik riebalų, bet ir daugiau liesosios kūno masės, kuriai priskiriami raumenys. Praėjus metams ji dar nebuvo visiškai atkurta. Tyrimo autoriai todėl rekomenduoja riboto valgymo režimą derinti su jėgos pratimais ir pakankamu baltymų vartojimu.
Vėlyvas valgymas gali neigiamai paveikti sveikatą
Pasak N. Modi, problema dažnai slypi ne tik valgymo metu, bet ir pasirenkamuose produktuose. Vėlai vakare žmonės paprastai renkasi ne daržoves ar visavertį patiekalą, o traškučius, sausainius, ledus ir kitus daug energijos turinčius užkandžius.
Gausus valgis prieš pat miegą taip pat gali sustiprinti rūgšties refliukso simptomus ir pabloginti miego kokybę. Prastai išsimiegojęs žmogus kitą dieną gali turėti mažiau energijos sportuoti ir dažniau rinktis mažiau sveiką maistą. Taip susidaro uždaras ratas.
Vis dėlto pats ankstyvas valgymas nebūtinai tiesiogiai pagerina miegą. Žmogaus savijautai svarbus ne tik vakarienės laikas, bet ir maisto sudėtis, porcijų dydis, fizinis aktyvumas, miego režimas bei tai, ar pasirinkto plano įmanoma nuosekliai laikytis.
Toks režimas tinka ne visiems
Ilgesnės pertraukos tarp valgymų gali būti netinkamos kai kuriems žmonėms. Insuliną ar tam tikrus vaistus nuo diabeto vartojantys asmenys, prieš išbandydami riboto laiko valgymą, turėtų pasitarti su gydytoju, nes nevalgant gali pernelyg sumažėti gliukozės kiekis kraujyje.
Atsargumas reikalingas ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems kyla didesnė raumenų masės mažėjimo rizika. Griežtas valgymo laikotarpio ribojimas, negaunant pakankamai energijos ir baltymų, gali šią problemą sustiprinti.
Gydytojos teigimu, nereikėtų taip susitelkti į „tobulo“ valgymo grafiko paieškas, kad būtų pamiršti pagrindiniai sveikos gyvensenos principai. Daug svarbiau rinktis visavertį maistą, nepersivalgyti, reguliariai judėti ir laikytis tokio režimo, kurį įmanoma suderinti su darbu, šeima bei socialiniu gyvenimu.
Geriausias mitybos planas nebūtinai yra teoriškai tobulas. Naudingiausias tas, kurio žmogus gali laikytis ilgesnį laiką, neatsisakydamas kiekvienos šeimos šventės, vakarienės su draugais ar kitų svarbių gyvenimo akimirkų.
(be temos)