Vaikai prabyla vis vėliau. Kalta bendravimo stoka?

Kalbos defektus įveikti padedantys specialistai pastebi, kad vaikai prabyla vis vėliau, o ir kalbėti ima gana neaiškiai. Specialistai spėja, kad tam įtakos gali turėti ir gimdymo traumos.

Korekcijoms – daugiau laiko

Pastebima, kad kelerių metų sulaukę vaikai vis dar bendrauja sava, dažnai tik jiems ar jų tėvams suprantama kalba. Nemažai daliai vaikų prireikia logopedo įsikišimo.

Tėvams susidaro įspūdis, kad vis daugiau vaikų neištaria tam tikrų garsų. Kai kurie specialistai patvirtino, kad tokių vaikų išties daugėja, taip pat prireikia daugiau pastangų kalbos netikslumams ištaisyti.

Pasak darželio „Puriena“ logopedės ekspertės Lauretos Chankevič, jeigu anksčiau garso korekcijai prireikdavo mėnesio ar dviejų, dabar šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius ir ilgiau, priklausomai nuo situacijos.

Specialistė pastebi, kad nemažai daliai vaikų kyla motorikos sutrikimų, susijusių su kalba.

„Jei sutrikusi kalbos motorika, vaikas gali nepakelti liežuvio. Kartais prireikia pakirpti liežuvio pasaitėlį“, – apie tam tikrus nesklandumus užsiminė ji.

Trūksta bendravimo

L.Chankevič spėjo, kad kalbos nesklandumams atsiliepia tai, kad tėvai per mažai bendrauja su savo atžalomis. Mažamečiai, pažiūrėję televizorių, paskaitę knygą ar pažaidę kompiuteriu, retai suaugusiesiems papasakoja savo įspūdžius.

Tad dėl atgalinio ryšio stokos lieka neaišku, kaip vaikas suprato šitą informaciją. Galbūt jis nieko nesuprato arba tai suvokė savaip.

Logopedės manymu, kalbos sutrikimams įtakos gali turėti ir gimdymo traumos, deguonies trūkumas per gimdymą. Iš gydytojų jai teko girdėti, kad tam tikrų pėdsakų gali palikti per gimdymą vartojami skausmo malšinamieji vaistai, atliktas cezario pjūvis.

Būsimai vaiko kalbai svarbus ne tik gimdymas, bet ir pirmieji trys nėštumo mėnesiai. Mat šiuo laikotarpiu formuojasi vaiko smegenys. Tad tuomet moteriai nepatariama vartoti vaistų, rūkyti, gerti alkoholio, būtina stengtis nesusirgti peršalimo ligomis.

Pašnekovė paaiškino, kad kalbos centras yra beveik viduryje galvos smegenų, kur šalia yra už motoriką, sensoriką, klausą atsakingi centrai.

Neatmetama galimybė, kad gausėjantiems kalbos nesklandumams įtakos gali turėti ir maistas. Kartais aiškiai kalbėti vaikui trukdo hiperaktyvumas.

Naudingas pirštų masažas

Logopedė atkreipė tėvų dėmesį, kad smulkiosios motorikos lavinimas padeda vystyti kalbą. Kai tobulėja rankų judesiai, vaikas vystosi visapusiškai. Tad pastebima, kad kai pirštai lavinami labiau, vaikas anksčiau ir geriau pradeda kalbėti.

Mokslininkai nustatė, jog per dieną pirštų masažui skiriamos vos penkios minutės jau turi akivaizdų poveikį. Masažuojant ypač svarbus yra nykštys – jis atsakingas už kalbos centrą.

Tad pirštų masažas yra ir savotiškas galvos masažas. Neatsitiktinai mokslininkai pirštus vadina išorinėmis galvos smegenimis.

Esama nemažai teorijų, kad vieni vaikai gimsta su geriau išsivysčiusiu kairiuoju arba dešiniuoju pusrutuliu.

L.Chankevič tėvams pataria leisti vaikui piešti ar rašyti pakaitomis abiem rankomis. Tuomet vienodai vystosi abu pusrutuliai, o jei smegenyse esama kokių blokų – jie savaime pasišalina.

Tačiau mažylis pats turėtų norėti dirbti abiem rankomis.

Logopedė dabartinius vaikus vadina naujos kartos. Jie yra įdomesni, tačiau reikia žinoti, kaip su jais bendrauti, sudominti. Tad dirbant su tokiais vaikais būtinas kūrybiškumas, žaidybiniai elementai.

Privaloma sąlyga tobulėjimui – vaikas turi jaustis mylimas ir gerbiamas.

Pataria pūsti balionus

Kai kurie mažyliai gana ilgai kalba sava kalba. Aplinkiniai ją linkę vadinti „paukščių“. Vieni tėvai tai suvokia kaip natūralų procesą, iš kurio išaugama, kiti sukrunta ieškoti specialistų pagalbos.

L.Chankevič paaiškina, kad vaikai dažnai neaiškiai taip kalba ir dėl netaisyklingo kvėpavimo. Jį pakoregavus garsai tampa aiškūs.

„Taisyklingas kalbinis kvėpavimas turi būti toks: trumpai įkvepiame pro nosį ir giliau bei ilgiau iškvepiama pro burnytę“, – paaiškino logopedė.

Specialistės manymu, kai vaikas neaiškiai taria garsus, tėvams tiesiog trūksta informacijos, kaip šitai pakoreguoti. Nors padėti kartais gali labai paprasti pratimai – balionų ar muilo burbulų pūtimas pro šiaudelį.

Tokia mankštelė rekomenduojama vaikams nuo dvejų metų.

Aktualiausias – „R“ garsas

Logopedė pastebi, kad tėvams dažniau nerimą kelia, kai vaikas netaria garso „r“. Tačiau vėliau paaiškėja, kad mažylis netaria „š“ arba „s“ garso. L.Chankevič paaiškino, kad taip gali nutikti dėl liežuvio miklumo stokos. Mat kiekvienam garsui būdinga sava artikuliacija.

Specialistės taip pat nestebina situacija, kai tėvai negirdi, jog vaikas netaria kokio nors garso – jie tiesiog yra pripratę prie netaisyklingos kalbos arba mano, kad taip turi būti.

Nemažai tėvų tikisi, kad vaikas išaugs ir kalbos nesklandumai išsispręs savaime. Logopedė atkreipė dėmesį, kad taip nutinka ne visada, todėl neretai prireikia ir specialisto įsikišimo.

Koreguojant vaikų kalbą būtinas nuoseklumas, o vėlesniuose etapuose – tėvų ir grupės auklėtojų pagalba.

Kada tėvams reikėtų sunerimti dėl netaisyklingos kalbos? Logopedė pataria stebėti savo vaiką. Vaiko kalba labiausiai formuojasi nuo 2 iki 3 metų, tačiau iki 4,5 metų gali būti stebimas fiziologinis šveplavimas. Kuo anksčiau vaikui suteikiama pagalba, tuo geriau.