V. Kasiulevičius – apie įtampą visuomenėje, kaltų ieškojimą ir antrąją viruso bangą

„Daugelis nesusimąsto, ką reiškia sirgti plaučių uždegimu, kuriam gydyti nėra jokio mokslo įrodymais pagrįsto gydymo ar kelioms savaitėms patekti į intensyvios terapijos skyrių. Dalis mokslininkų sunkiausiomis akimirkomis tylėjusių ir taip ir nedrįsusių atsistoti šalia politikų, kurie priėmė sunkius sprendimus, šiandien visame pasaulyje bando kritikuoti taikytas karantino priemones ir ragina kuo greičiau atšaukti suvaržymus“, – rašo profesorius ir pateikia pavyzdžių.

„Profesorius J. Ioannidis iš Stanfordo universiteto JAV yra vienas garsiausių kritinio požiūrio į medicinoje vykdomus tyrimus mokslo atstovų. Jo paskaitų ir publikacijų ištraukas esu ne kartą rodęs savo studentams. Mokslininkas daugelyje savo interviu remiasi neseniai atlikto savojo tyrimo rezultatais ir teigia, jog COVID-19 mirštamumo procentas yra panašus kaip ir sezoninio gripo ir kad karantinas ir panašūs suvaržymai nereikalingi. O kaipgi su tais 68 tūkstančiais amerikiečių, kurie dėl COVID-19 vos per mėnesį (!!!) jau iškeliavo anapilin? Juk gripas pandemijos metu JAV 2009 metais tiek žmonių neguldė į ligonines ir nežudė per tokį trumpą laiko tarpą!!! Visoje Europoje žiniasklaida mirga nuo pagyrų švediškai strategijai, tačiau baltarusiška kritikuojama, o juk turėtume būti sąžiningi, nes kaimyninės šalies prezidentas savo lenininėmis talkomis turėjo įkvėpti visus „liberalaus“ požiūrio į karantiną šalinininkus. Vokietijoje virusologai iš herojų tapo patyčių objektu. Ko gi reikėjo tikėtis? Visuomenė pavargo. Tačiau pasislėpus už vis naujai skaičiuojamų mirštamumo procentų ir imant užmiršti rietuves lavonų šaldytuvuose JAV ir Italijoje, dylant iš atminties eilėms ligoninėse mažai kas prisimena sveikatos apsaugos sistemos „perdegimo“ problemą. Egzistuoja rizika, kad susitelkusi (o gal išsigandusi?) visuomenė greitai pamirš temą ir mūsų pasirengimo lygmuo naujoms dar nesibaigusios pandemijos bangoms liks toks, koks ir buvo iki jos. Arba galime tikėtis, kad šalių vyriausybės atsinaujinat kelionėms, o piliečiams atostogaujant tęs pradėtus darbus ir sukurs tvirtą apsaugą rudeniui“, – rašo V. Kasiulevičius.

Anot jo, JAV Infekcinių ligų tyrimo ir rekomendacijų centro (CIDRAP) analizė atskleidžia, kad labiausiai tiketina, kad rudeniop, po sąlyginai ramios vasaros (galimi pavieniai susirgimai arba nedideli viruso protrūkiai), mūsų laukia antroji viruso banga, kuriai turime pasiruošti susitelkę, apsaugodami kiek įmanoma daugiau mūsų piliečių.

Kas atsitiks, jeigu to nedarysime?

„Antrasis CIDRAP scenarijus aprašo įprastą pandemijoms scenarijų, kai pirmoji pavasarinė banga visada mažesnė už antrąją – rudens ar žiemos pandemijos bangą. Tokiu atveju sėkmingo pasipriešinimo virusui sąlyga gali tapti skiepai ir efektyvus gydymas. Ar bent vieną turėsime Lietuvoje? Ar palaikysime šalies mokslą, ieškantį pandemijos prognozavimo, diagnostikos ir gydymo sprendimų? Ar palaikysime šalies verslą, nusprendusį gaminti apsaugos sistemas jau ateinančiam rudeniui? Ar lauksime Europos Komisijos sprendimų? Pirmieji pažangiausių šalies universitetų ir Vyriausybės bendradarbiavimo ženklai pasirodė VU matematikams pristačius prognostinį infekcijos plėtros modelį, kuris, mano nuomone, buvo tikrai nuosaikus ir subalansuotas bandymas parodyti visuomenei, kad infekcija turi logišką pradžią, pabaigą ir kad atsižvelgiant į pandemijos prognozuojamą dydį galime planuoti sveikatos priežiūros resursus bei karantino trukmę. Vis daugiau universitetų įsijungia į talką atliekant infekcijos paplitimo ir kitus tyrimus. Mokslo, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimas gali padėti suvaldyti galimas naujas COVID-19 bangas, jeigu dirbsime kartu. Su sąlyga, kad namų darbus darysime ir atostogų metu“, – įrašą baigia profesorius. 

Visą CIDRAP analizę galima rasti čia.