Užsikrėčiau koronavirusu. Kreiptis į teismą?

Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro, o už klaidas reikia arsakyti ar net susimokėti. Tai galioja ir kalbant apie sveikatą. Ar šioje srityje teisingai esame linkę bėdą versti kitiems – medikams, ligoninėms, valdžiai, o gal per daug nuolaidžiaujame ir be reikalo esame linkę nutylėti, susitaikyti?

Niekam ne paslaptis, kad efektyviausias būdas išvengti žalos sveikatai – saugotis patiems, pradedant sveika gyvensena, baigiant apsaugos rekomendacijų ir nurodymų laikymusi. Ypač šiuo metu, kai siaučia mums dar gana mažai pažįstamas COVID-19. Bet ar visada to pakanka?

Dar pavasarį per karantiną pasigirdo atvejų, kai dėl kitų ligų į gydymo ar slaugos įstaigas paguldyti žmonės jose užsikrėtė koronavirusu. Dabar tokių atvejų, kurie kasdien pateikiami COVID-19 valdymo statistikoje, daugėja.

Vis daugiau diskutuojama ir dėl žalos sveikatai atlyginimo mirties atvejais. Galimybė reikalauti finansinės kompensacijos yra įteisinta ir mūsų šalyje, tačiau natūraliai kyla nerimas, ar ieškiniai ligoninėms, slaugos namams, medikams, galutinai nesužlugdys sveikatos sistemos, kuri šiuo metu yra labai sudėtingoje situacijoje?

Medikų pervargimas dėl didžiulių krūvių, kai pasipylė daug vidutinės ir sunkios būklės COVID-19 sergančių pacientų, kai daug personalo susirgę ar dėl kontaktų su ligoniais patys atsidūrė saviizoliacijoje, ovacijas jiems pakeitęs augantis susipriešinimas tarp medikų ir pacientų – tai tik keli verčiantys suklusti aspektai.

Kreipdamasis pacientas turi įrodyti, kad žala iš tikrųjų padaryta ir kilo iš teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

"Šiuo metu visuomenėje kaip niekad reikia vienybės, susitelkimo, atsakingumo už save ir šalia esantį žmogų, bet kartu reikia ir žinoti savo teises", – įsitikinusi "Jankauskas ir partneriai" advokatų profesinės bendrijos vadovaujanti partnerė advokatė Ieva Darandė. Vienuolikos metų patirtį medicinos teisės srityje turinti advokatė aktyviai dalyvavo įteisinant Lietuvoje pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį, kuris, jos manymu, turėtų sumažinti medikų ir pacientų susipriešinimą, prisidėjo prie naujojo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo rengimo.

"Kauno dienos" pokalbis su I.Darande apie tai, kaip Lietuvoje veikia žalos atlyginimo sistema, ko ja siekiama, ko gali tikėtis nukentėję besijaučiantys pacientai, jų artimieji, įstaigos ir patys medikai.

Ieva Darandė. Asmeninio arch. nuotr.

– Žalos atlyginimas daug kam asocijuojasi su bausme, gąsdinimu, įtampa, kurių šiuo metu visuomenėje ir taip pernelyg daug. Kuo žalos atlyginimo modelis naudingas pačiai sveikatos sistemai?

– Naujojo pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelio, pradėjusio veikti nuo šių metų pradžios, įteisinimo tikslai buvo keli, t.y., palengvinti įrodinėjimo naštą pacientams, patyrusiems žalą, ir pakoreguoti iš esmės ydingą situaciją, kai gydytojai šalia savo itin sudėtingo darbo dėl sudėtingų, keblių, ilgų teisinių procesų, tampa nebesuinteresuoti pasidalyti patirtimi, bijo elementariose situacijose kalbėti, iš anksto tarsi bandydami gintis, kas ne tik užkerta kelią dalijimuisi įvairiomis patirtimis, bet ir supriešina gydytojus, pacientus, kontroliuojančias įstaigas. Todėl šiuo metu tikimasi atviresnio bendravimo, bendradarbiavimo, kas neabejotinai turėtų užtikrinti sklandesnį, efektyvesnį pačių gydytojų darbą, kelti pacientų pasitikėjimą medikais, teigiamai paveikti visą sveikatos sistemą.

– Ar užsikrėtus COVID-19, kokia nors kita liga gydymo įstaigoje ir dėl to patyrus nemenką žalą sveikatai yra reali galimybė kreiptis dėl žalos atlyginimo?

– Galimybė ginti pažeistas teises plačiąja prasme visada yra, ir ji negali būti niekaip ribojama. Esant įsitikinimui, kad buvo pažeistos paciento teisės, ir toks pažeidimas padarė realios žalos, pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (toliau – PTŽSĮ), pacientas ne vėliau kaip per trejus metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Vėliau, jeigu komisijos sprendimas netenkina, ginčas persikelia į teismą. Kreipdamasis pacientas turi įrodyti, kad žala iš tikrųjų padaryta ir kilo iš teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

– Ar ligoninės, kitos gydymo, slaugos įstaigos, jų darbuotojai privalo užtikrinti 100 proc. sterilumą ir ar tai tikrai realu?

– Sveikatos priežiūros įstaigos, darbuotojai turi laikytis privalomųjų higienos normatyvų ir taisyklių, kurios nustatomos Visuomenės sveikatos saugos reglamentais (higienos normomis). Įvertinti procentine išraiška tokių taisyklių laikymosi rezultatą būtų labai sudėtinga, tačiau natūralu, kad tokios normos sudaromos įvertinus būtinas sąlygas, kurios turi užtikrinti saugų sveikatos priežiūros paslaugos teikimą. Kita vertus, ne viskas priklauso nuo vadinamojo sterilumo. Vis dėlto didelę reikšmę turi individualios asmens organizmo savybės, kadangi gydantis net ir identiškomis sąlygoms, pvz., vienoje palatoje, esant panašioms būklėms, vieni pacientai užsikrečia papildomomis ligomis, kiti – ne.

– Kokia trumpalaikė, ilgalaikė žala jau yra žala, už kurią galima reikalauti žalos atlyginimo?

– PTŽSĮ numato, kad paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Kitaip tariant, bet koks pakenkimas sveikatai yra laikytinas žala, už kurią galima reikalauti atlyginimo. Įstatymas numato kelias išimtis šiuo klausimu, t.y., jeigu žala yra neišvengiama (pvz., kai taikomas gydymas yra gana agresyvus ir tai, natūralu, gali sukelti neigiamų padarinių, tačiau kito gydymo nėra, arba toks gydymas optimalus esamai situacijai); taip pat, jeigu pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo (pvz., viršijo gydytojo nustatytus medikamentinio gydymo kiekius, nesilaikė gydytojo nurodymų ir pan.) prisidėjo prie žalos atsiradimo, tuomet žala neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Beje, neišvengiamos žalos kriterijai yra nustatyti ir atskiru LR Vyriausybės nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 3 "Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo").

– Diagnozė pati savaime ne visada pasako apie padarinius arba sunkią ligos eigą. Kada verta pakovoti už save ir už kitus pacientus, o kada verta susitaikyti su situacija ir gyventi toliau be jokių kreipimusi ir teismų?

– Diagnozė suteikia informacijos apie paciento būklę ir tokios būklės galimas priežastis, todėl tai gali indikuoti, ar tai buvo tikėtina, natūralu konkrečiai situacijai, ar tai yra kažkoks pašalinis, netikėtas įvykis, pabloginęs buvusią situaciją ir sukėlęs nebūdingai sunkius padarinius. Paprastai žmonės kreipiasi teisinės pagalbos dėl žalos atlyginimo, nujausdami, kad kažkuriuo etapu ne viskas įvyko planuotinai ir tinkamai bei kilę padariniai yra netipiniai, nebūdingi ir pan. O tada ir yra sprendžiama dėl tolesnio kelio, įvertinus visas rizikas, taip pat ir laiko sąnaudas, išgyvenimus bei kita.

Gydytojai, gydymo įstaigos, tiesiog sutelkę visas maksimalias pastangas, be klausimų ir diskusijų mums teikia medicinos pagalbą.

– Kokia yra paties paciento, jo artimųjų atsakomybė gulint ligoninėje, slaugos namuose, lankantis poliklinikose šiuo pandemijos laikotarpiu? Patys juk irgi turime saugotis ar už viską atsakingi įstaigos darbuotojai?

– Žinoma, pacientai taip pat yra atsakingi. Be bendrų pareigų, numatytų PTŽAĮ atskirame 12 straipsnyje, t.y., laikytis įstaigoje patvirtintos tvarkos, bendradarbiauti su specialistais, rūpintis savo sveikata, laikytis specialistų paskyrimų, pagarbiai elgtis su įstaigos darbuotojais ir kt., turi laikytis visų ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nurodymų, saugoti save ir aplinką. Pagal šių metų pakeitimus LR administracinių nusižengimų ir LR baudžiamajame kodekse, asmenims nesilaikantiems saugumo reikalavimų, gali grėsti ir administracinė arba baudžiamoji atsakomybės. Tad visi turime pareigą saugoti save ir kitus.

– Kokie turi būti pirmieji paciento, jo artimųjų žingsniai, kai vis dėlto paaiškėja arba įtariama, kad pacientas užsikrėtė COVID-19 ar kokia nors kita liga arba mano, kad kaip nors kitaip nukentėjo būtent gydymo įstaigoje? Tikriausiai ne vienas nukentėjęs pacientas tiesiog bijo reikšti pretenzijas, nemalonu tai daryti, nes pacientas, jo gydymo planas, pastangos dėl jo priklauso nuo personalo, kuriuo ir skundžiamasi.

– Pagal lapkričio pradžioje turėtus duomenis, Komisijoje yra pateikta apie dešimt skundų dėl užsikrėtimo koronaviruso infekcija gydymo įstaigose, du iš jų išnagrinėti ir nebuvo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis yra individualus, asmeniui manant, kad jis patyrė žalą, kreiptis, kaip minėjau, pirmiausia reikia į Komisiją, jai pateikiant patvirtintos formos prašymą. Prašymo forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 "Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo", prie jo pateikiami asmens tapatybės dokumentai, ir, jeigu turima, nurodytus faktus patvirtinantys dokumentai. Toliau Komisija pati susirenka reikalingą informaciją iš sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos, tad pacientui nieko papildomai daryti nereikia. Išsamesnė informacija apie reikalavimus pacientams padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimui, kartu su dokumentų formomis, yra gana aiškiai pateikta LR Vyriausybės puslapyje: https://sam.lrv.lt/lt/darbo-grupes/pacientu-sveikatai-padarytos-zalos-nustatymo-komisija

Įsigaliojus naujam reglamentavimui, t.y. pacientams padarytos žalos atlyginimo be kaltės modeliui, procesas tikrai yra kur kas paprastesnis, todėl sunkumų pateikti skundą nebeliko. O dėl moralinių aspektų – šios aplinkybės negatyvus aspektas taip pat yra minimalizuotas, nes pagal naująjį reguliavimą pacientas pirminiu etapu kreipiasi į Komisiją, o vėliau, jeigu ginčas persikelia į teismą, tuomet atsakovas byloje yra nebe sveikatos priežiūros įstaiga, kaip buvo anksčiau, o valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šiuo metu tai yra Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Žinoma, gydymo įstaigai ir gydytojui, teikusiam paslaugą, skundo pateikimo faktas yra žinomas, kadangi jie turi pateikti dokumentus ir paaiškinimus Komisijai dėl atvejo.

– Kokia teismų praktika iki šio pavasario buvo suformuota dėl žalos atlyginimo, kai kokia nors liga užsikrečiama ne tik gydymo įstaigoje, bet ir, pavyzdžiui, restorane, kirpykloje, tatuiruočių salone? Kas pasikeitė mus užklupus koronavirusui?

– Teismų praktikoje tokių atvejų, kad būtų nagrinėjamas civilinės atsakomybės klausimas dėl apsikrėtimo gydymo įstaigoje sukeltos žalos atlyginimo, yra minimaliai – pavyko rasti bylą, kur buvo pateiktas žalos atlyginimo reikalavimas dėl apsikrėtimo rotavirusine infekcija gydymo įstaigoje. Tačiau teismas sprendė, kad neįrodyta, jog ieškovės dukra rotavirusine infekcija susirgo dėl atsakovės netinkamos veiklos. Kaip jau minėjau, atsiradus koronaviruso infekcijai, šiuo metu yra 10 skundų Komisijoje, iš kurių, kiek žinoma, du yra atmesti, kiti dar nagrinėjami.

Kalbant apie civilinę atsakomybę, t.y. žalos atlyginimą dėl tiesiog užsikrėtimo gydymo įstaigoje, įdomūs yra keli aspektai. Visų pirma, juk visi suprantame, kad virusai, infekcijos atsirado ne kartu su COVID-19, o egzistavo ir iki šiol. Taip pat suprantame faktą, kad apsikrėsti galima bet kur, ne tik gydymo įstaigoje – darbe, mokykloje, pramogų vietose, pagaliau, giminės susitikimuose – klausimas, ar tai yra pagrindas kelti civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimą mokyklai, darbovietei, giminaičiams, jeigu jokių neteisėtų veiksmų realiai jie neatliko.

Kartu norėtųsi akcentuoti, kodėl mes išskiriame būtent gydymo įstaigas? Šiuo itin sudėtingu metu, kol mes diskutuojame, kokie reikalavimai saugotis yra logiški, kokie ne, gydytojai, gydymo įstaigos, tiesiog sutelkę visas maksimalias pastangas be klausimų ir diskusijų mums teikia medicinos pagalbą. Antras taip pat aiškus ir svarbus momentas, kad nustatyti užkrato šaltinį yra praktiškai neįmanoma arba labai sunku, juk net ir į gydymo įstaigą užkratą galėjo atnešti lankyti atėjęs giminaitis, o ne personalas, arba asmuo galėjo patekti į gydymo įstaigą visai dėl kitų priežasčių, tačiau jau užsikrėtęs, tik dar nepasireiškus simptomams.

Trečias momentas, kurį jau minėjau anksčiau, – kai kurie žmonės liks nesusirgę ir neužsikrės būdami užkrato židinyje, kiti, nors iš esmės besisaugantys, virusu užsikrės ir susirgs – tai priklauso nuo mūsų individualių organizmo ypatumų. Todėl, mano nuomone, šis klausimas dėl civilinės atsakomybės kilimo koronaviruso užsikrėtimo atveju yra keliamas dėl apskritai tokio lygio pasaulio dėmesio šiai infekcijai, skirtingai nei tai būdavo gripo, kad ir pavojingų, daug gyvybių nusinešusio, atmainų atvejais ar kitų pavojingų infekcijų atvejais. Tad kalbant apie civilinę atsakomybę, mano vertinimu, apsikrėtimo atveju tai turėtų būti laikoma neišvengiama žala šiuo metu galiojančio PTŽAĮ prasme, kaip liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl paciento individualių savybių.

– Ar prasidėjus pandemijai kodeksuose atsirado pakeitimų?

– Taip, šių metų pavasarį koronaviruso infekcijai pasiekus Lietuvą, buvo atlikta pakeitimų LR administracinių nusižengimų kodekse ir LR baudžiamajame kodekse, t.y. sugriežtintos sankcijos, įtrauktos naujos teisės normos būtent dėl taisyklių nesilaikymo, sprendimų, susijusių su užkrečiamųjų ligų protrūkių valdymais, saugojimosi reikalavimais ir pan. Tai, žinoma, turi visai kitą prasmę, t.y., kai asmuo (fizinis ar juridinis) nesilaiko nustatytų reikalavimų, juos pažeidinėja, tyčia ar dėl didelio neatsargumo veikia priešingai, akivaizdu gali sukelti sunkių padarinių užkrečiamųjų ligų valdymo situacijose, ir jiems yra taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybės. Administracinės ar baudžiamosios atsakomybės kilimo atveju, jeigu dėl tokių pažeidimų ar nusikaltimo nukentėjo fizinis asmuo, be abejonės, tuomet jis turi teisę į žalos atlyginimą.

Vis dėlto šiuo metu svarbiausia yra maksimaliai saugotis patiems ir saugoti kitus, tiek laikantis teisės aktų reikalavimų, tiek medikų nurodymų – tai pats efektyviausias būdas išvengti žalos dėl užsikrėtimo koronaviruso infekcija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nausiedianc

Nausiedianc portretas
Tik prieš tai reiktų apsilankyti VMI, savivaldybėj, bent keletoj anstolių kontorų na ir tada į teismą ! :-DDD

Bronx

 Bronx portretas
Į šūdo statinę

ALGIS

ALGIS portretas
KALTI VISI , TIK NE TIE , KURIE NAKVOJA NAKTINIUOSE BARUOSE , KITOKIUOSE PISTBALIUOSE , GASTROLIUOJA PO VISĄ PASAULĮ
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių