Už gydymą – gražūs žodžiai

Kraujo vėžiu sirgę pacientai Jūrininkų ligoninės medikams dovanos padėkos knygą

Rytoj savo profesinės šventės proga Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriaus medikai gaus dovanų.

Onkohematologinių ligonių bendrijos (OHLB) „Kraujas“ nariai įteiks Padėkos knygą, į kurią visi norintys pacientai ir jų artimieji galės rašyti savo istorijas, padėkas, gražius žodžius gydytojams, slaugytojoms.

Dalijasi prisiminimais

Padėkos žodžiai, pasak bendrijos narių, bus skirti žmonėms, kurių rankos darbščios, galvos protingos, o širdys atlapos kito nelaimei. Žmonėms, kurie, deja, taip dažnai nepelnytai pamirštami.

„Parašykime tai, ko skubėdami nespėjame arba net ir neišdrįstame pasakyti. Juk gėrio niekada nebūna per daug, o jo šaltiniai žmonių širdyse – neišsenkantys, tad galime dosniai dalintis gėriu vieni su kitais ir būti sveikais bei laimingais“, - Lietuvos medicinos darbuotojo dienos išvakarėse sakė bendrijos „Kraujas“ Klaipėdos skyriaus narė Dalia Bielskytė.

Ji kartu su likimo bičiuliais Andriumi Milkeriu ir Reda Pakultiniene dažnai pasidalina sunkių dienų prisiminimais, kuriuose svarbią vietą užima medikai.

„Kodėl apie gydytojus taip mažai rašoma gero? Kodėl, jei klaida – tai rėkiama visa gerkle, o jei pasiaukojimas, nuoširdus atsidavimas pacientui – kalbama pašnibždomis?“ – dažnai kyla klausimas šiems žmonėms, kurie tikrai turi už ką dėkoti medikams.

Vadina „katinėliu“

Didžioji OHLB „Kraujas“ narių dalis – Klaipėdos Jūrininkų ligoninės hematologų pacientai. Jie visi kaip vienas tvirtina, kad šiame skyriuje žmonių bendravimas nė iš tolo neprimena formalių paciento ir mediko santykių. „Mes bendraujame kaip artimi giminės, - sako R. Pakultinienė, jauna moteris prieš penkerius metus susirgusi limfoma. – Nuo ligos pradžios iki dabar aš turiu savo gydytoją, Margaritą Gimbutytę, į kurią galiu kreiptis bet kada. Ar bloga, ar susirgau, ar vakare apėmė baimė ir nežinia dėl sveikatos - aš galiu drąsiai skambinti jai mobiliu telefonu ir dar nė karto neišgirdau nepasitenkinimo. Jai tikrai rūpi, kaip aš jaučiuosi. Galiu jai pasiguosti kaip draugei, kaip mamai, o ji mane visada moka nuraminti“. Reda juokiasi, kad gydytoja Margarita ją dažnai meiliai pavadina „katinėliu“.

Lingavo kaip kūdikį

„Kreipiesi į tą žmogų, kuriuo labiausiai pasitiki,“ – pritaria jai A. Milkeris.

„Formalumo, atsainumo mūsų skyriuje nė su žiburiu nerasi, - pritaria bičiuliams ir D. Bielskytė, ūmia mieloblastine leukemija sirgusi prieš dešimtį metų. – Man iki šiol akyse tebestovi gydytoja Birutė Virkutytė, kuri vienos krizės metu, mane, suaugusią moterį, susupusi į antklodę lingavo lyg kūdikį tol, kol suveikė vaistai, kol skausmas apmalšo, ašaros išdžiūvo ir aš užmigau. Nors anksčiau ne kartą ožiavausi, aikštijausi ir maištavau prieš skyriaus discipliną. Juk galėjo tiesiog paskirti vaistų ir išeiti iš palatos, bet ji – gera gydytoja ir labai didelės širdies žmogus“.

Prašydavo šypsenos

A. Milkeris, prieš šešerius metus sirgęs kraujo vėžiu, nuolatinį gydytojų rūpestį vadina motinišku, o santykius tarp gydytojo ir paciento – daugiau nei draugyste. „Mano gydytoja Ligita Malciūtė kiekvieną rytą pradėdavo šypsena, - sako jis. - Atsidaro durys, „Labas rytas, Andriau! Kur šypsena?!” Ir šypsausi būdavo, nors kartais ir sunku, ir skauda. Tai tapo ritualu“. Šiandien Andrius šypsosi nuolatos – liga liko praeityje, neseniai atšoktos vestuvės su mylima mergina. Ir už šią laimę jis jaučiasi dėkingas gydytojams, kurie tikrai pasiaukojančiai rūpinosi manimi, tikrąja to žodžio prasme kovojo už mano gyvybę. Gydytoja L. Malciūtė – man lyg sesuo, o KJL Hematologinis skyrius – antrieji namai.“

„Kartais žodis gydo ne mažiau nei vaistas, - prisimena OHLB „Kraujas“ narė R. Pakultinienė. – Vos sužinojusi, kad sergu piktybine kraujo liga, reagavau labai jautriai. Mano gydytoją pavadavusios gydytojos L. Malciūtės paprašiau išrašyti raminamųjų vaistų. Gydytoja man patarė: „Patausok organizmą, juk tau dar visas gyvenimas prieš akis!”. Į ligoninę atvažiavau skaičiuodama man likusias dienas, minutes ir sekundes, o namo grįžau lyg ant sparnų – pilna tikėjimo ir vilties, kad mano ateitis ilga ir šviesi“.

Skambino kasdien

„Tik nenuleiskit rankų, nepasiduokit, medicina žengia į priekį ir mes tikrai išnaudosime visas galimybes jūsų nelaimei įveikti“, - tokius drąsinančius ilgamečio Jūrininkų ligoninės Hematologinio skyriaus vedėjo Romualdo Jurgučio žodžius atsimena ir Redos, ir Andriaus ir Dalios artimieji. Ir jis tęsi pažadus. „Pirmą kartą gyvenime matom tokią meilę pacientui – skambina ir rūpinasi kiekvieną savaitę! Ką jūs ten Lietuvoje valgote, kad esate tokie geri?“- juokaudami stebėjosi Lenkijos profesoriai, kai D. Bielskytės transplantacijos metu, ištisus tris mėnesius R. Jurgutis per 1000 kilometrų atstumą laikė ranką ant įvykių pulso. Liga neatlaikė tokio atkaklumo - pasitraukė. Atkaklios kovos neatlaikius, liga pasitraukė ne iš vieno žmogaus gyvenimo avanscenos, nes gydytojas R. Jurgutis, o dabar ir jo sūnus Mindaugas, atiduoda šiai kovai visas savo jėgas ir žinias, žengia koja kojon su naujausiais medicinos laimėjimais, siekdami, kad jų pacientai turėtų visas, šiandien mokslo teikiamas galimybes pasveikti.

Rašė žinutes

„Aš tikiu, kad visų mūsų linkėjimai Tau, Dalia, suteiks jėgų greičiau pasveikti. Taip norisi greičiau pamatyti Tave Klaipėdoje! Žinau, paskutinis ligos gydymo etapas pareikalaus daug valios, jėgų ir kantrybės, bet nuojauta man sako – viskas bus gerai. Pasveiksi, grįši ir imsi padėti kitiems negalios ištiktiems. Te padeda Tau Dievas! Gydytoja Birutė“ – tai mažutė ištrauka iš laiško, kurį savo pacientei į kitą šalį parašė gydytoja Birutė Franckevičienė. „Tikiuosi gydytoja neįsižeis, kad aš viešinu jos žodžius – jie man tokie gražūs, kaip poezija! - sako Dalia Bielskytė. - Aš labai norėjau dar kartą prisiminti ir pasidžiaugti šiuo laišku. Gautas vieną sudėtingiausių gyvenimo akimirkų, toli nuo namų, toks netikėtas ir toks svarbus jis, pasirodo, buvo ir pranašiškas“.

Gerumo istorijai - knyga

Visi buvę Jūrininkų ligoninės hematologinio skyriaus pacientai geru žodžiu mini vyresniąją slaugytoją Laimutę Sadauskienę. „Kasryt ji kaip naujos dienos pranašas, graži ir šypsanti visus aplanko, kiekvieną ligonį išklauso, gerą žodį pasako, kiekvieną prašymą išgirsta,“- sako A. Milkeris.

Istorijos gena viena kitą. Galima būtų parašyti storą knygą. Kaip tik tokiam veikalui pradžią ir sugalvojo OHLB „Kraujas“ nariai, nutarė Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriuje padėti Padėkos knygą.

„Juk gėrio niekada nebūna perdaug, o jo šaltiniai žmonių širdyse – neišsenkantys, tad galime dosniai dalintis gėriu vieni su kitais ir būti sveikais bei laimingais“, - sakė D.Bielskytė.