UNICEF: kas trečią vaiką pasaulyje kamuoja neprievalgis arba antsvoris

Pasaulyje šiuo metu gyvena beveik 700 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Trečdaliui jų nepakanka maisto arba jie turi antsvorio ir dėl to susidurs su sveikatos problemomis vėliau gyvenime, teigiama niūrioje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje apie vaikų mitybą.

„Jei vaikai valgo prastai, jie ir gyvena prastai“, – sakė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) vykdomoji direktorė Henrietta Fore, pristatydama pirmąją Fondo ataskaitą apie vaikų padėtį pasaulyje nuo 1999-ųjų.

„Pralaimime kovą už sveiką mitybą“, – perspėjo H. Fore.

Ataskaitoje teigiama, kad problemos, kurios kadaise vyravo priešinguose turto poliuose, šiandien susitelkė skurdžiose ir vidutinių pajamų šalyse.

Nors skurdžiose šalyse nuo 1990 iki 2015 m. atvejų, kai dėl maisto stygiaus vaikai neužauga iki tam tikro ūgio, sumažėjo 40 proc., šiuo metu 149 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus yra pernelyg žemi savo amžiui, o tai kenkia tiek viso kūno, tiek ir smegenų vystymuisi.

Dar 50 mln. vaikų yra visiškai išsekę dėl nuolatinio nepritekliaus.

Tuo tarpu pusei vaikų iki penkerių metų visame pasaulyje trūksta būtinų vitaminų ir mineralų. Šią ilgalaikę problemą UNICEF vadina „užslėptu alkiu“.

Šiuo metu 149 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus yra pernelyg žemi savo amžiui, o tai kenkia tiek viso kūno, tiek ir smegenų vystymuisi.

Vis dėlto egzistuoja ir problema kitame mitybos poliuje, pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išaugusi besivystančiose šalyse – antsvoris.

„Šios trys problemos – neprievalgis, svarbių mikroelementų trūkumas ir nutukimas – vis dažniau aptinkamos toje pačioje šalyje, kartais tame pačiame rajone ar net tuose pačiuose namuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNICEF mitybos programos vadovas Victoras Aguayo.

„Antsvorio turinti ar nutukusi motina gali turėti vaikų, kurie yra išsekę“, – aiškino V. Aguayo.

Iš viso pasaulyje yra daugiau nei 800 mln. žmonių, kuriuos kamuoja nuolatinis alkis, ir apie 2 mlrd. žmonių, kurie valgo per daug prasto maisto, o tai sukelia nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto epidemijas.

„Užslėptas alkis“

UNICEF teigimu, kalbant apie vaikus iki penkerių metų, fizinei sveikatai ir protiniam vystymuisi svarbiausias yra pirmasis tūkstantis dienų nuo pastojimo.

Visgi tik du iš penkių kūdikių yra maitinami tik krūtimi, kaip tai rekomenduoja medikai, o pieno mišinių kūdikiams pardavimai visame pasaulyje pastaruoju metu šoktelėjo 40 proc. Vidutinių pajamų šalyse, kaip Brazilija, Kinija ir Turkija, šis pardavimų augimas siekia beveik tris ketvirčius.

Tuo tarpu vitaminų ir mineralų trūkumas gali lemti imuninės sistemos silpnumą, prastą regėjimą ir klausos sutrikimus. Pavyzdžiui, geležies trūkumas gali sukelti anemiją ir sumažėjusius protinius gebėjimus.

„Tai yra užslėpta, nes mes to nepastebime, kol būna jau per vėlu. Nepastebime, kad vaikas bėga kiek lėčiau nei visi kiti, kad jam kiek sunkiau sekasi mokykloje“, – sakė UNICEF ataskaitos vyriausiasis redaktorius Brianas Keeley'is.

Kita vertus, augantys nutukimo mastai visiems yra puikiai matomi.

Prieš 30 metų ši problema buvo beveik nepastebima skurdžiose šalyse, tačiau dabar daugelyje žemų pajamų šalių net 10 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus turi antsvorio arba yra nutukę.

„Turime atkreipti dėmesį į nutukimą, kol dar ne per vėlu. Jei nesiimsime prevencijos, vėliau tai pakeisti bus kur kas sunkiau“, – tikino B. Keeley'is.

Pigus, lengvai pasiekiamas greitas maistas, dažnai reklamuojamas konkrečiai vaikams šią problemą tik pagilino.

„Vaikai per daug valgo to, ko jiems nereikia – druskos, cukraus ir riebalų“, – pridūrė B. Keeley'is.

Vaikai per daug valgo to, ko jiems nereikia – druskos, cukraus ir riebalų.

Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad kovoje su neprievalgiu padarytai pažangai gali sukliudyti klimato kaita.

Apmokestinkite saldžiuosius gėrimus

Vienu laipsniu Celsijaus nuo XIX a. pabaigos pakilusi Žemės temperatūra sustiprino sausras visame pasaulyje, kurių padaryta žala sudaro 80 proc. visos žemės ūkyje patiriamos žalos.

Prognozuojama, kad iki 2100-ųjų Žemės vidutinė paviršiaus temperatūra šoktels dar 2-3 laipsniais Celsijaus.

Harvardo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas taip pat parodė, kad padidėjusi anglies dioksido (CO2) koncentracija ore padeda iš maistinių augalų pasišalinti svarbioms maisto medžiagoms ir vitaminams, ypač cinkui, geležiai ir vitaminui B.

„Klimato kaita kardinaliai keičia mums prieinamą maistą“, – įspėjo V. Aguayo.

UNICEF ataskaitoje pabrėžiama, kad, norint suvaldyti plačiai paplitusį neprievalgį, kiekvienos valstybės politikos prioritetu turi tapti vaikų galimybė maitintis sveikai.

Tarp priemonių, kurių galėtų imtis valstybės – saldaus maisto ir gėrimų mokestis, aiškus produktų ženklinimas, prekybos motinos pieno pakaitalais reguliavimas, greito maisto reklamos ir prekybos šalia mokyklų draudimas, tvirtino UNICEF.

„Mūsų supratimas apie neprievalgį ir atsakas jam turi keistis. Esmė nėra tiesiog pamaitinti vaikus. Svarbiausia duoti jiems tinkamo maisto“, – sakė H. Fore.

Ataskaitos autorių teigimu, kylantis visuomenės sąmoningumas dėl visuotinio atšilimo grėsmės rodo, kad padėtis dar gali pasikeisti.

„Taip, kaip mes susiorganizavome judėjimą dėl klimato kaitos, mes turime mobilizuoti pilietinę visuomenę. Jei mūsų vaikai nesimaitina sveikai, atsiranda didelis klaustukas dėl mūsų visuomenių ateities“, – perspėjo V. Aguayo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių