Trigubas smūgis: COVID-19, gripas ir RSV kartu

Ne tik per Lietuvą, bet ir per visą Europą ritasi vis intensyvėjanti gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 banga. Sergamumas šiomis ligomis Lietuvoje auga jau mėnuo, nors gripas iki COVID-19 pandemijos pagreitį įgaudavo vėliau. Dar vienas šio sezono išskirtinumas – dėl gripo tenka hospitalizuoti daug vaikų. Kai kurie jų pasigavę ne tik gripo, bet ir respiracinį sincitinį virusą (RSV). Gera žinia nebent tokia, kad COVID-19 sergamumo tendencijos rodo, jog virusas išsikvepia.

Kas lemia šias tendencijas, kaip kovoti su keliais kartu puolančiais virusais, aiškinamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologe prof. Aurelija Žvirbliene.

Vaikai: pasak prof. A. Žvirblienės, COVID-19 liga vaikams ne taip dažnai sukelia sunkių komplikacijų, bet jei susergama dar ir RSV – prireikia ir deguonies aparatų, vaikai atsiduria net reanimacijoje. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Kelia pavojų

– Ar trigubas smūgis – gripas, COVID-19 ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos kartu – labai pavojinga? Ar didelė tikimybė užsikrėsti trimis virusais iš karto?

– Šiuo metu Lietuvoje ir kitose Europos šalyse stebima net tik gripo, bet ir RSV – viruso, sukeliančio ūminę viršutinių kvėpavimo takų ligą, banga, kartu galima susirgti ir COVID-19.

RSV dažnai užsikrečia vaikai. Infektologai įspėja, kad ypač jiems pavojinga tokia dviguba ar net triguba infekcija. Pavyzdžiui, COVID-19 vaikams ne taip dažnai sukelia sunkių komplikacijų, bet jei susergama dar ir RSV – prireikia ir deguonies aparatų, vaikai atsiduria net ir reanimacijoje.

Šiuo metu Lietuvoje ir kitose Europos šalyse stebima net tik gripo, bet ir RSV – viruso, sukeliančio ūminę viršutinių kvėpavimo takų ligą, banga, kartu galima susirgti ir COVID-19.

Šį pavasarį sugalvotas naujas pavadinimas – flurona (nuo angliško žodžio flu – gripas ir korona). Statistiniai duomenys rodo, kad tarp suaugusiųjų tokia dviguba infekcija – ir gripo, ir koronaviruso – nedažna, keli procentai visų užsikrėtimo atvejų, nes suaugusieji yra persirgę gripu ir šiokia tokia apsauga gal lieka. Bet žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, tokia koinfenkcija galėtų pabloginti situaciją. Gerai, kad Lietuvoje gana noriai skiepijamasi nuo gripo. Tai nėra šimtaprocentinė apsauga, bet užsikrėtus šiuo virusu paprastai sergama lengviau.

– Ar iš šių trijų (COVID-19 ir gripo ar RSV) virusų gali atsirasti naujas virusas su dviejų ar trijų savybėmis?

– Toks procesas vadinamas virusų rekombinacija. Pavyzdžiui, skirtingi gripo virusai gali tarpusavyje rekombinuotis ir būtent todėl gripo viruso mutacijos labai ryškios ir intensyvios.

Kad vyktų rekombinacija tarp gripo viruso ir koronaviruso, neteko girdėti, nes jų biologija labai skirtinga. Teoriškai tai galėtų įvykti tuo atveju, jei tie skirtingi virusai infekuotų tą pačią ląstelę ir apsikeistų savo genetine medžiaga. Jei tai įvyktų, atsirastų naujas virusas, kuris galėtų būti labai pavojingas. Kol kas mokslinių įrodymų, kad tokie procesai vyktų, nėra.

Gripo banga galingesnė

– Šį šaltąjį sezoną prognozuojama didesnė gripo banga. Kas tai lemia?

– Daugiau kaip dvejus metus, kai buvo karantinas, saugojomės, dėvėjome kaukes, buvo ribojami kontaktai, tad gripo virusas beveik neplito ir žmonės neturi imuniteto, kuris būna susidaręs persirgus. Saugodamiesi koronaviruso nesusidūrėme ir su gripo virusu, vadinasi, mūsų imuninė sistema porą metų netreniruota, kad jį atpažintų, ir todėl kyla rizikų. Gripo virusas niekur nedingo, jis per tuos metus dar ir keitėsi, tad, kai neliko apribojimų jis, žinoma, ir puola.

– Kodėl gripas jaunėja, juo suserga vis daugiau vaikų? Štai, kaip skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), gruodžio 5–11 d. į ligonines dėl gripo pateko 97 žmonės, iš kurių 71 priklausė 0–17 metų amžiaus grupei, intensyviosiosios terapijos skyriuose buvo gydomi šeši asmenys, iš kurių trys – 2–17 metų.

– Gripo virusas pandemijos metais mažai plito tarp visų, taip pat ir vaikų, nes jie mokėsi nuotoliniu būdu. Dabar ypač ryškiai matome, kaip šis virusas, pakliuvęs į kurios nors mokyklos kolektyvą, kur daugiau kaip dvejus metus niekas nesirgo gripu, sparčiai plinta. Vadinasi, nesusidarė mini kolektyvinis imunitetas, kuris šiaip būtų susidaręs, jei bent dalis mokinių būtų persirgę. Tokiu atveju virusui plisti būtų mažiau galimybių, o dabar to nėra.

– Vadinasi, būtų protinga visiems, ypač vaikams mokyklose, dėvėti kaukes?

– Būtų galima. Arba, jei ištisos klasės serga, paankstinti atostogas.

– Kodėl šiemet gripo sezonas prasidėjo anksčiau, nei prasidėdavo iki COVID-19 pandemijos?

– Manau, ir tai susiję su žemu visuomenės imunizacijos lygiu. Kai tik gripo virusas užklydo, imlius žmones ir paguldė.

COVID-19 išsikvepia

– Kokia situacija Europoje, pasaulyje dėl COVID-19? Ar yra vadinamosios žiemos bangos požymių?

– Žvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) registruojamas tendencijas kol kas nematyti, kad atvejų dramatiškai didėtų. Pastaruoju metu jų kiek daugėja, bet, palyginti su bangomis, kokios buvo 2021-aisiais ar šių metų pradžioje, ši banga neatrodo smarkiai kylanti.

– Ar galime nusiraminti, kad COVID-19 nuslopo?

– Nusiraminti nereikėtų, bet ir labai nerimauti irgi nėra dėl ko. Ligos atvejų skaičiai tiksliai nežinomi, nes daugelyje šalių masiškai nebetestuojama. Tikruosius skaičius galime matyti pagal tai, kiek ligoninėse daugėja COVID-19 pacientų, didelio nerimo dėl to dabar nėra.

Labai daug žmonių persirgo omikron atmaina, ir tai smarkiai pakeitė situaciją. Iki omikron nebuvo masiškai sergama, o kai ėmė plisti šis viruso variantas, labai daug kas juo užsikrėtė ir persirgo COVID-19. Persirgus įgytas imunitetas akivaizdžiai dar veikia: užsikrėtimų skaičius ne itin didėja, nepaisant, kad dabar šaltasis sezonas, be to, turime daug kontaktų ir galimybių užsikrėsti, nes nedėvime kaukių, nėra kitų apribojimų.

– Ar naujos COVID-19 sukeliančio viruso mutacijos silpnesnės už ankstesnes?

– Virusas nenustojo keistis, jis visą laiką mutuoja. Omikron atmaina atsirado maždaug prieš metus, jo atvejai pirmą kartą užregistruoti pernai lapkričio pabaigoje. Per metus jis gerokai pasikeitė, nebėra potipių, kurie buvo pernai žiemą, dabar plintantys gerokai nuo jų skiriasi. Nauji omikron potipiai sukelia panašių simptomų kaip ankstesni ir nėra mokslinių įrodymų, kad jie būtų labiau pavojingi.

Be to, imunitetas, įgytas persirgus net ir kitų viruso variantų sukelta liga, iš dalies apsaugo ir nuo naujų omikron potipių, todėl grėsmė sumažėjo.

– Ar nėra taip, kad dabar daugiau besimptomių atvejų? Tenka girdėti, kad žmonės pasidaro kraujo tyrimą ir paaiškėja, jog antikūnų daugybė, nors skiepijosi seniai ir nesijautė sirgę COVID-19.

– Jei žmogus skiepytas prieš kokius metus, o pasitikrinus paaiškėja, kad antikūnų tūkstančiai vienetų, žinoma, tai rodo, kad jis persirgo, nes, praėjus tiek laiko po vakcinacijos, antikūnų skaičius natūraliai būna sumažėjęs. Gal žmogus tik slogavo, jautė galvos skausmą, nors ir buvo užsikrėtęs šiuo virusu.

Vakcinų įtaka

– Minite masinį persirgimą kaip lemiamą faktorių perlaužiant pandemijos vektorių. Kiek prie to prisidėjo skiepijimasis nuo COVID-19 sukeliančio pirminio koronaviruso?

– Daugelis pasiskiepijusių žmonių irgi užsikrėtė omikron atmaina, nes buvo skiepyti vakcina, sukurta pagal pradinę šio koronaviruso versiją. Pradinė ir omikron atmainos spyglio baltymo seka labai skiriasi. Tad imunitetą, susidariusį nuo vakcinų, omikron sugebėjo apeiti.

Pagrindinė funkcija, kurią puikiai atliko vakcinos (nors daug kas užsikrėtė, nepaisant vakcinacijos), kad dauguma skiepytų žmonių sirgo nesunkiai, lengviau, nei būtų sirgę, jei nebūtų pasiskiepiję. Ir vakcinacija, ir persirgimas suformavo hibridinį imunitetą, todėl dabar situacija santykinai rami.

Vakcina: bendrovė „Moderna“ jau pradėjo bendros vakcinos ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 klinikinius tyrimus. Kitą šaltąjį sezoną gal užteks vienos injekcijos nuo abiejų virusų. (T. Biliūno/BNS nuotr.)

– Dabar vangokai vyksta skiepijimasis antrąja stiprinančiąja (ketvirta) doze nuo COVID-19. Virusas silpsta, tad ar verta skiepytis?

– Jei kas COVID-19 persirgo šiais metais, didelės prasmės skiepytis nebūtų, nes persirgimas sustiprino atsparumą virusui. Vis dėlto, jei žmogus pasiskiepijo trimis vakcinos dozėmis 2021 m. ir paskui neužsikrėtė omikron atmaina, bet priklauso rizikos asmenų grupei, serga įvairiomis ligomis, yra vyresnio amžiaus, antrąja stiprinančiąja (ketvirta) doze verta pasiskiepyti.

– Vakcina nuo COVID-19 sukeliančio viruso patvirtinta kūdikiams nuo šešių mėnesių. Kas dar naujo kuriant vakcinas nuo šios ligos?

– Dabar vakcinos adaptuotos ir naujesniems omikrono variantams B.4 ir B.5.

Kūdikiams vakcina užregistruota, vadinasi, buvo atlikti klinikiniai tyrimai. Norintys gali ja paskiepyti, bet kol kas nėra informacijos, ar šalys rengiasi masiškai skiepyti mažus vaikus.

– Kaip JAV biotechnologijų bendrovei „Modernai“ sekasi kurti bendrą vakciną nuo gripo ir COVID-19?

– Jau pradėti klinikiniai tyrimai nedidelėje tiriamųjų grupėje – apie 200 žmonių. Kad vakcina būtų užregistruota, turi būti atlikti ir antros, trečios stadijos tyrimai, kuriuose dalyvautų tūkstančiai tiriamųjų. Kitą šaltąjį sezoną gal turėsime vakciną, kurios viena injekcija apsaugos ir nuo gripo, ir nuo COVID-19.

Tuoj bus treji metai, kai išgirdome apie šį koronavirusą. Pagal pandemijos dinamiką, tikėtina, PSO netrukus paskelbs jos pabaigą.

– Kol kas tokios nėra. Ar verta kartu skiepytis vakcina ir nuo gripo, ir nuo COVID-19? Ar organizmui nebus per daug?

– Kol tyrimai nebuvo atlikti, nebuvo ir tokių rekomendacijų. Dabar jie atlikti ir galima skiepytis tą pačią dieną, tik infektologai rekomenduoja, kad būtų skiepijama į skirtingas rankas.

Pandemijos pabaigos data

– Pagaliau COVID-19 banga atslūgo. Ar nematyti naujų virusų grėsmės?

– Tuoj bus treji metai, kai išgirdome apie šį koronavirusą. Pagal pandemijos dinamiką, tikėtina, PSO netrukus paskelbs jos pabaigą. Kiek žinome iš istorijos, pandemija išsikvepia maždaug per trejus metus. Anksčiau išsikvėpdavo, nes daug žmonių persirgdavo, daug ir mirdavo. COVID-19 atveju vakcinos padėjo persirgti lengviau, bet tik po didžiulės omikron bangos masinio persirgimo pandemija gęsta.

Kol kas su virusais susijusių naujų ypatingų grėsmių nematyti. Buvo padaugėję užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų, bet apie naujus atvejus negirdime – šis virusas neišplito.

Vis dėlto naujos grėsmės susijusios su tuo, kad zoonotiniai virusai, kuriais žmonės užsikrečia nuo gyvūnų, gali sukelti naujų pandemijų. Tai globali problema. Dėl klimato kaitos mažėja bioįvairovė, žmonės vis labiau braunasi į gyvūnų ekosistemas, tad su gyvūnais turi artimesnį kontaktą ir didėja rizika, kad zoonotinių virusų gali būti daugiau.

– Kada galime tikėtis, kad bus paskelbta COVID-19 pandemijos pabaiga?

– Pripažinkime, kad jau dabar gyvename nejausdami kokių nors pandemijos apribojimų, nors jų vis dar yra kai kuriose kitose šalyse. Rudenį teko būti Vokietijoje – ten viešajame transporte kaukės tebeprivalomos, konferencijoje, kurioje dalyvavau, buvo privalu jas dėvėti. Italijoje viešajame transporte taip pat reikalaujama būti su kaukėmis.

PSO sprendimą dėl pasaulinės pandemijos pabaigos turėtų priimti pagal konkrečius skaičius. Šiuo metu stebimas COVID-19 ligos atvejų padidėjimas, bet, ko gero, labai didelės bangos nebus. PSO turbūt sulauks šaltojo sezono pabaigos šiaurės pusrutulyje, o gal simboliškai pandemijos pabaigą paskelbs lygiai po trejų metų nuo jos pradžios paskelbimo – kitąmet kovo 11-ąją.

Oficialioji statistika

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) Lietuvoje iš viso susirgo 51538 žmonės, iš jų 22413 – nepilnamečiai.

Gripu susirgo 6697 (iš jų 2907 nepilnamečiai), ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis – 42063 (iš jų 19506 nepilnamečiai), COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – 2778 asmenys.