- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne paslaptis, jog sveika mityba – geriausia prevencija nuo tokių ligų kaip cukrinis diabetas, insultas, širdies ligos ar net vėžys.
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, prasta mityba ir fizinio aktyvumo stoka šiuo metu yra pagrindinis pavojus sveikatai globaliu mastu. Regis, visai nesudėtinga – kokybiškiau maitinkimės, daugiau judėkime ir būsime sveiki, bet ar tikrai viskas taip paprasta?
2016 metais Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ atliktas tyrimas rodo, kad kas šeštas Europos gyventojas kenčia nuo nutukimo. Tai – rimta visuomenės sveikatos problema, nes ji žymiai padidina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų riziką.
Tuo tarpu ketvirtadalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. maždaug 1,4 mlrd., skiria nepakankamai laiko aktyviai fizinei veiklai. Mokslininkų teigimu, fizinės veiklos trūkumas žmogui pavojingas taip pat kaip rūkymas, diabetas ar širdies ligos, o kartais gali turėti ir dar rimtesnių pasekmių. 20 minučių per dieną – bent tiek laiko reiktų praleisti vaikštant, bėgiojant, plaukiojant ar užsiimant kita mėgstama sportine veikla.
Kai kurie skaičiai iš tiesų verčia sunerimti. Lapkričio 8-ąją – Europos sveikos mitybos dieną, Europos šalyse stengiamasi dar kartą priminti apie sveiko maitinimosi svarbą sveikatai.
„Per pastaruosius 20-30 metų Lietuvoje drastiškai pasikeitė maistas – išaugo greito maisto pasiūla ar, pavyzdžiui, padidėjo šokolado, kuriame daug druskos ir cukraus, įvairovė, ir pan. Pakitę ir baltymai maiste, pavyzdžiui, vištiena yra su antibiotikais, skatina atsparumą antibiotikams, kurie skiriami ligoms gydyti“, – Kauno technologijos universitete (KTU) vykusioje paskaitoje „Šiuolaikinės sveikatinimo strategijos, #studentas_2018“ vardijo sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas, KTU dėstytojas dr. Artūras Sujeta.
Koks maistas šiandien yra sveikas pasirinkimas?
Vadovėlinis atsakymas į klausimą, kas yra sveikas maistas, vėlgi atrodo paprastas. Tai maistas, kuris organizmą aprūpina jam reikalingomis medžiagomis: baltymais, riebalais, angliavandeniais, mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais.
Pasak dr. A. Sujetos, į racioną reiktų įtraukti daugiau mitybos bei sporto specialistų, mokslininkų sudarytame meniu naudojamų žmogaus sveikatai naudingų maisto produktų, tokių kaip obuoliai, brokoliai, graikiniai riešutai, avokadai, naudingieji džiovinti vaisiai, alyvuogių aliejus ir kt.
Į racioną reiktų įtraukti daugiau mitybos bei sporto specialistų, mokslininkų sudarytame meniu naudojamų žmogaus sveikatai naudingų maisto produktų, tokių kaip obuoliai, brokoliai, graikiniai riešutai, avokadai, naudingieji džiovinti vaisiai, alyvuogių aliejus ir kt.
Sveikai mitybai labai svarbus ir pakankamas skaidulų vartojimas, tad reiktų nepamiršti vartoti būtent skaidulų turinčio maisto. Paprasčiausias būdas jų gauti – užkandžiams rinktis vaisius, daržoves ar sumuštinį su visų grūdo dalių duona.
Būtent į užkandžius A.Sujeta pataria atkreipti dėmesį. „Jei, pavyzdžiui, geriate kavą su pienu ir cukrumi, organizmas traktuoja tai kaip užkandį, tad „suvalgius“ tokį užkandį (kaip ir kitus), reikėtų keletą valandų po to nevalgyti, kad susinormalizuotų gliukozės kiekis kraujyje“.
Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į funkcionalųjį maistą – tai plataus vartojimo kasdien valgomas maistas, kuris, be mitybinės vertės, daro papildomą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Į tokius maisto produktus gamybos metu yra įdedama funkcionaliųjų maisto veikliųjų dalių (tokio maisto veikliosios dalys gali būti tokios kaip maistinės skaidulos, polidekstrinai, sėlenos, gerinančios virškinimo trakto veiklą ir daugelis kitų).
Ekspertai tikina, kad funkcionalusis maistas ne tik palaiko optimalią žmonių sveikatą, užtikrina gerą savijautą, bet ir atitinka sveikos mitybos reikalavimus.
„Funkcionalusis maistas laikomas XXI amžiaus maistu“, – sako ne vieną dešimtmetį maisto technologijų srityje besidarbuojantis KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Petras Venskutonis.
Kaip pradėti sportuoti?
„Lyginant situaciją prieš 100 metų ir dabar, judėjimą sumažinome maždaug 4 kartus“, – pabrėžia A. Sujeta. Sportuoti, būti fiziškai aktyviam ne ką mažiau svarbu nei sveikai maitintis. Rekomenduojama, jog 18-64 metų amžiaus suaugusieji bent 150 minučių per savaitę skirtų vidutinio intensyvumo aerobiniam (spartus vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, bėgimas ir pan.) fiziniam aktyvumui arba bent 75 minutes intensyviam aerobiniam fiziniam aktyvumui.
Sveikos gyvensenos specialistas pabrėžia, kad nesvarbu kokio amžiaus žmogaus – vaikas, suaugęs ar senjoras, judėti būtina visiems ir tam nereikia specialių sąlygų.
„Nėra pasiteisinimų nesportuoti, užtenka elementarių sąlygų, net ir „barake“ gyvendamas studentas gali išeiti į kiemą pabėgioti“, – neabejoja A. Sujeta ir priduria, kad studentai, sakantys, jog paskaitos jiems trukdo sportuoti, tiesiog stebina.
Pasak jo, reikėtų pradėti nuo mažesnių tikslų ir investicijų, kad noras ir pasiryžimas sportuoti niekur nedingtų iš pirmo karto nepavykus įgyvendinti maksimalių sau išsikeltų uždavinių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...