Svarbu sąmoningai priimti sprendimą nebevartoti alkoholio

Svaiginantis malonumas, virtęs gailesčiu sau

Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, turinti priklausomybę sukeliančių savybių. Alkoholiniai gėrimai plačiai vartojami jau daugelį šimtmečių, o to priežasčių yra ne viena. Vieni žmonės vartoja alkoholinius gėrimus norėdami numalšinti neigiamas emocijas, kiti, priešingai, siekdami sustiprinti teigiamas. Treti alkoholį įsivaizduoja kaip priemonę, padėsiančią sustiprinti pasitikėjimą savimi, įgyti drąsos ir atsipalaiduoti.

„Vartodamas alkoholį norėjau pajusti tą svaiginantį jausmą, kai pasaulis pasidaro lengvas, paprastas, be rūpesčių. Man knietėjo sužinoti, ar tai yra tik iliuzija, ar taip gali būti iš tiesų“, – teigia 26-erių Augustinas, daugiau nei prieš trejus metus priėmęs sprendimą atsisakyti alkoholio.

Žengti tokį žingsnį vaikiną paskatino varginantis fizinis ir emocinis išsekimas, kurį jis jausdavo dienomis po išgertuvių. Sako jausdavęsis taip, kad kūnas egzistuoja, tačiau jo viduje tūno tuštuma: „Labiausiai nemėgdavau ir net bijodavau ryte pasižiūrėti į veidrodį, jausdavau sau gailestį. Atrodydavo, kad už visas praėjusios paros linksmybes kūnas nemenką duoklę būtų atidavęs.“

Pokytis, reikalaujantis ryžto

Mintimis grįždamas į tą laiką, kai nusprendė išbraukti alkoholį iš savo gyvenimo, Augustinas pasakoja, kad buvo sunku atsisakyti to, kas dažnai jauno žmogaus gyvenime yra įprasta.

„Minčių kova – verta mesti gerti ar neverta, tęsėsi mažiausiai metus, nes būti vieninteliam blaiviam asmeniui draugų pilname kambaryje man atrodė kaip neįveikiama maratono distancija“, – kalbėjo jis.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės, visiško psichotropinės medžiagos vartojimo atsisakymo proceso trukmė ir eiga priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai ir nuo jo turimo noro priimti pokytį.

„Skirtingas emocijų ir kylančių ar esamų problemų suvokimas tiesiogiai veikia mūsų psichiką, todėl pasakyti, kaip seksis žmogui atsisakyti alkoholio, yra kone neįmanoma. Vieniems tai padaryti pasiseka greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko. Ieškantys pagalbos gali kreiptis į psichologus-priklausomybių konsultantus, ieškantys bendruomeniškos pagalbos – įstoti į anoniminių alkoholikų (AA) bendriją. Taip pat ir Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia paslaugas norintiems gydyti alkoholio abstinenciją“, – dėsto specialistė ir akcentuoja, kad pagalba visuomet suteikiama tiems, kurie jos paprašo.

Pajuto teigiamų sveikatos pokyčių

Alkoholio vartojimas, anot PSO, gali tapti kepenų pažeidimų, kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių, kasos ligų ir įvairių organų sistemų onkologinių ligų priežastimi.

„Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 651 asmuo, 158 žmonės mirė dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu. Pastebima, kad nors 2022 m. bendras alkoholio vartojimo sukeltų mirčių skaičius sumažėjo, bet, palyginti su 2021 m., padaugėjo mirčių dėl apsinuodijimų alkoholiu (2021 m. – 165 atvejai, 2022 m. – 178 atvejai)“, – teigė laikinoji departamento vadovė.

Sveikatos pokyčių teigia pajutęs ir Trakuose užaugęs Augustinas, tik jo pokyčiai – teigiami.

„Bėgimas ir važiavimas dviračiu tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, be kurios šiandien man būtų sunku save įsivaizduoti. Taip pat ir požiūris į fizinę, emocinę sveikatą ir jos puoselėjimą yra visai kitoks, nei buvo prieš tai. Kiekvieną dieną jaustis vienodai gerai tapo vienu iš pagrindinių mano gyvenimo prioritetų.“

Statistiškai lietuviai vartoja mažiau alkoholio

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistė akcentuoja, kad, nevartojant alkoholio, sumažėja ne tik rizika susirgti minėtomis ligomis, bet ir smurto šeimoje rizika, gerėja miego kokybė, žmogaus emocinė ir psichologinė sveikata tampa geresnė – žmogus jaučiasi tvirtai pasitikintis savimi, gali puoselėti socialinius santykius su visuomene.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2021 m. vykdytos gyventojų apklausos rezultatai atskleidžia, kad pastaraisiais metais alkoholio vartojimas Lietuvoje pastebimai mažėjo.

„Tyrimo duomenimis, 62,8 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per pastarąsias 30 dienų buvo vartoję kokių nors alkoholinių gėrimų. Palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis, alkoholio vartojimas per pastarąsias 30 dienų sumažėjo nuo 67,1 proc. (2016 m.) iki 62,8 proc. (2021 m.). Daliai gyventojų, kurie alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau, šis įprotis sumažėjo nuo 33,3 proc. (2016 m.) iki 23,7 proc. (2021 m.). Šis rezultatas 2021 m. buvo mažiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2004 m.“, – gerėjančia padėtimi šalyje džiaugėsi ekspertė.

Užs. 1857664