Susižaloję paspirtukininkai pas medikus plūsta kasdien: situacija tik blogėja

Apie nelaimes papasakojo Žalgirio klinikos Priėmimo skyriaus vedėjas Darius Matkevičius.

– Kokios yra dažniausiai pasitaikančios traumos nukritus nuo paspirtuko?

– Dažniausiai tai būna dantų traumos – nulaužti dantų vainikai. Jų atstatymas – negalimas, tai baigiasi implantacijomis. Kita pagal statistiką trauma yra viršutinio, apatinio žandikaulio lūžiai. Gali būti pavieniai, bet sunkiausia, kai yra kompleksiniai lūžimai. Pacientui trinka kvėpavimo, rijimo funkcijos. Dažnai tos kritinės būklės nesibaigia vien tik mūsų gydymu, kartais reikia kompleksinio gydytojų specialistų gydymo. Būna pažeistos ir galvos smegenys, ir veido kaulai. Kadangi tai yra tampru ir šalia vienas kito, tai ta trauma daug sudėtingesnė.

– Kaip dažnai iš įvykių vietų atvežami būtent paspirtukininkai?

– Dabar tų traumų tiek daug, kad skaičiais nevardinsiu, tai jau tapo įprasta. Kiekvieną dieną mes sulaukiame žmonių, patyrusių šias traumas: nuo tada, kai sezonas prasideda balandžio 1 d. iki tol, kol atsiranda pirmas sniegas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas dažniausiai susižeidžia – vaikai ar vyresni? Ar galima išskirti tas kategorijas, kurios dažniau patenka į rizikos grupes?

– Kiekvienais metais situacija skirtinga. Vienais metais buvo tendencija, kad labai mažų vaikų su traumomis skaičius augo. Kitais metais buvo vyresnio amžiaus pacientai. Dabar negaliu pasakyti, kad būtų vienos ar kitos kategorijos daugiau atvejų. Ta kreivė išlieka stabili. Šiais metais neturėjome labai daug atvejų, kai tėvas ar mama vežėsi vaiką ant paspirtuko ir patyrė traumą. Tačiau praeitais metai tokių atvejų buvo masiškai daug.

– Kas lemia tas traumas? Ar žmonės nenaudoja apsaugos?

– Mums reikia šiuolaikiškai stiprių šalmų. Dviratininko šalmas turbūt nelabai dera prie paspirtuko. Nepamirškime, kad turime mažus ratus, sąlyginai didelį greitį. Mūsų kelių infrastruktūra nėra pritaikyta, kad galėtume lakstyti dideliais greičiais. Tamsiu paros metu paspirtuko apšvietimo laukas yra ganėtinai mažas. Dažniausiai išgirstu iš pacientų, kad tamsiu paros metu nepastebėjo kokios plytelės ar duobės. Kai nežinai kelio, nelabai gali orientuotis erdvėje. Ne vienas paspirtukininkas kvepia alkoholiu.

– Ar būna daug pėsčiųjų, kurie patiria traumas dėl paspirtukininkų?

– Būna, tačiau neteko dar nė vieno stacionarizuoti.