Susirgau COVID-19: ką turėti namų vaistinėlėje?

I. Garuckienė priduria, kad pasireiškus simptomams ir gydantis namuose vertėtų pasirūpinti medikamentais, kurie gali ne tik slopinti jaučiamus negalavimus, bet stiprinti imunitetą ir padėti greičiau atsigauti po ligos.

Būdingų simptomų vis daugiau

Anot „Camelia“ vaistininkės, dėl didėjančio COVID-19 atmainų skaičiaus Lietuvoje, šiai užkrečiamai ligai priskiriama vis daugiau būdingų simptomų.

„Dažniausiai pasireiškiantiems COVID-19 ligos simptomams yra priskiriamas karščiavimas (kai kūno temperatūra pakilusi iki 38 laipsnių ar aukščiau), sausas kosulys, nosies užgulimas, konjunktyvitas (paraudusios akys), gerklės, galvos, raumenų, sąnarių ar apatinės nugaros dalies skausmas. Taip pat gali kamuoti nuovargis, dirglumas, nerimas, depresijos simptomai, miego sutrikimai, dingti ar susilpnėti skonio ir kvapo jutimas. Gali pasireikšti įvairūs odos bėrimai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kamuoti šaltkrėtis, galvos svaigimas ar naktinis prakaitavimas“, – teigia I. Garuckienė.

Irena Garuckienė. Vaistinės nuotr.

Vaistininkė priduria, kad užsikrėtus šiuo metu šalyje ir Europoje dominuojančia COVID-19 omikron atmaina, simptomai įprastai pasireiškia per 2–3 dienas.

Ką reikėtų turėti namų vaistinėlėje?

Sergantiems COVID-19 ir besigydantiems namuose, I. Garuckienė pataria namuose turėti šiuos preparatus:

• Galvos, raumenų skausmą slopinančių ir temperatūrą mažinančių medikamentų – paracetamolio ar ibuprofeno.

• Gerklės skausmą ir kosulį malšinančių pastilių ar purškalų, vaistažolių – šalavijų, ramunėlių, melisų – arbatų. Jų nuovirais galite skalauti gerklę kelis kartus per dieną.

• Nosies paburkimą ir užgulimą mažinančio hipertoninio jūros vandens ar purškalą, kurio sudėtyje yra jota-karagenino – iš raudonųjų dumblių išgaunamos medžiagos, pasižyminčios antivirusiniu poveikiu.

„Medikamentus laikykite kambario temperatūroje, sausoje vietoje, kurioje jų neveiks karštis, garai ar net žiemą pro langą besiskverbiantys tiesioginiai saulės spinduliai. Pasirūpinkite, kad vieta, kurioje laikysite medikamentus, nebūtų lengvai pasiekiama vaikams – galite rinktis aukštai pakabintą spintelę ar lentyną“, – pataria vaistininkė.

• Priešuždegiminėmis savybėmis pasižyminčių  ir imunitetą stiprinančių vitamino C, D, cinko ir seleno preparatų. Be to, pravartu turėti ir vitamino A, pagreitinančio sinusų, slogos gijimą.

Kaip greičiau pasveikti ir atgauti jėgas?

„Camelia“ vaistininkė teigia, kad papildomi dienos įpročiai taip pat gali padėti pagreitinti sveikimo procesą bei greičiau atgauti jėgas ir dalijasi penkiais pagrindiniais patarimais:

1. Nosį skalaukite nedidelės koncentracijos druskos tirpalu ir gerkite daug skysčių – vandenį, žolelių arbatas. Tai padės iš organizmo greičiau pašalinti virusą.

2. Pasistenkite atsisakyti greitai įsisavinamų angliavandenių (cukraus, baltų miltų, saldžių vaisių). Jie labai apkrauna organizmą, o sergantiems reikalingas energiją tausojantis režimas.

3. Skirkite laiko poilsiui. Jo metu organizmas pagamina daugiau imuninio atsako stiprinimui reikalingų baltymų.

4. Neverskite savęs valgyti, jeigu neturite apetito. Dėl mitybos per prievartą ateityje gali kilti pasekmių – pavyzdžiui, mitybos sutrikimų.

5. Dažnai keiskite kūno padėtį ir per ilgai negulėkite toje pačioje padėtyje. Tai padės pagreitinti kraujotaką ir pagerinti kvėpavimą bei geriau aprūpinti deguonimi vidaus organus.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Anot I. Garuckienės, į gydytoją reikia kreiptis tada, kai karščiuojate ilgiau nei penkias dienas net ir vartodami vaistus, kvėpavimo dažnis tampa didesnis nei 24 k./min, o pulsas 100 k./min ar pulsoksimetras identifikuoja, kad kraujo prisotinimas deguonimi yra mažesnis nei 94 proc.

„Nedelsti ir kreiptis pagalbos reikėtų ir tada, kai atsiranda naujų simptomų, bloginančių savijautą, bendra sveikatos būklė prastėja, arterinis kraujo spaudimas pakyla iki 150/90 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų) arba nukrenta žemiau 90/60 mm Hg“, – įspėja vaistininkė.