- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus šaltajam metų laikui, vis dažniau sergame. Varvanti nosis priverčia griebtis lengviausiai prieinamų preparatų – nosies purškalo. Tačiau gydytojai įspėja, kad toks preparatas gali privesti ir iki priklausomybės. Kokie pavojai tyko, į žurnalisto klausimus atsakė Santaros klinikų otorinolaringologė Sandra Šimulynienė LNK reportaže.
– Priklausomybė nuo nosies purškalo. Skamba neįtikėtinai, bet tai iš tikrųjų veikia?
– Įtikėtina. Ir tai nėra reta situacija, su kuria mes susiduriame ir dėl kurios mums tenka papildomai gydyti pacientus. Netgi kartais skiriame drastiškesnį – chirurginį –gydymo būdą. Drįsčiau paprieštarauti liaudies išminčiai, kad gydoma ar negydoma sloga praeina arba per savaitę, arba per septynias dienas. Čia tokia santykinė tiesa. Pacientai labai skirtingi. Ir iš tikrųjų mes gydome ne ligą, o patį pacientą. Mums labai svarbu, kaip dažnai jis serga, kokių turi gretutinių patologijų, ar tikrai peršalimo ligos ir sloga yra iššūkis jo organizmui. Jeigu taip, tai be abejo, jis nuo pirmų slogos dienų eis į vaistinę ir norės sau pagelbėti. Ir nieko blogo nėra, jei jis nuėjęs nusipirks kvėpavimą palengvinančių lašų. Ant pakuotė rašoma, kad tai yra medicininės paskirties vaistas. Ne papildas, ne vandenėlis. Tai yra vaistas. O kiekvienas vaistas turi savo gydymo trukmę, laiką ir dažnį, ko, beje, pacientai neskaito, nepasidomi. Purškia per dažnai, kad justų komfortą, nekamuotų nosies užgulimas. Ir kai jau yra komforto zona, tas pripratimas vystosi.
– O kaip pasireiškia ta priklausomybė? Minėjote, kad gali prireikti net chirurginės intervencijos?
– Pažeidžiama pati nosies gleivinė. Ji taip jau sukurta, kad gerai funkcionuoja esant tam tikroms sąlygoms. Turi įtakos ir nosies plaukelių veikla, pH – daugelis dalykų, ko pacientas visai nežino. Kai mes lašiname tuos lašus ar purškiame purškalą, mes pažeidžiame tą natūralų apsauginį gleivinės barjerą. Išsiderina pusiausvyra, vystosi gleivinės pakenkimas ir tuo pačiu pripratimas.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Minėjote, kad gydoma ar negydoma sloga praeina per savaitę. Tai gal kartais užtenka palaukti, kol ta nosis išsivarvės ir nebūtina naudoti purškalų ar lašų. Kaip atskirti, kada reikia vaistų, kada galima išsiversti ir be jų? Juk dažniausiai slogos daugelis nelaiko liga ir neina pas gydytoją, priešingai, nei pradėjus kosėti.
– Neina, nes niekas netraktuoja, kad sloga yra rimta liga. Bet vėlgi pacientas pacientui nelygu. Tie, kurie suslogavę nekreipia į tai dėmesio, mano, kad užteks tris dienas arbatą pagerti ir praeis, tikrai neis pas gydytoją. Bet yra tokių, kurie turi lėtinių ligų, pvz., serga bronchine astma, cukralige, kas imuninę sistemą padaro netobulą. Ir jis žino, kad jam kiekvienas peršalimas baigiasi komplikacijomis arba sloga labai ilgai tęsiasi, kas pablogina gyvenimo kokybę. Aišku, toks žmogus nuo pirmos dienos pradės gydytis.
– Kaip įvardintumėte, kas yra dažnas peršalimas?
– Virusų yra be galo daug. Atšalus orams tikrai padaugėja peršalimo ligų. Ir nebūtinai tik sloga. Ji tik gal viena iš dažniausiai pasireiškiančių peršalus. Juk virusinei infekcijai specifinio gydymo nėra. Jei karščiuoja, pasilieka namuose, geria karščiavimą mažinančius vaistus. Jei skauda gerklę, čiulpia pastiles nuo skausmo ir uždegimo. Jei varva nosis, lašina lašus.
Ką reiškia sirgti dažnai?! Kiekvienam individualu, pats pacientas jaučia, ar kartą per mėnesį, ar kartą per tris mėnesis peršalus jam jau reikia susirūpinti, kad jam tai nebūdinga.
Turime tradicinę kvalifikaciją, kas yra ūminės, ir kas yra lėtinės ligos. Jeigu ji užsitęsia iki trijų mėnesių, čia yra ūminė liga. Ji atėjo, mes ją pagydom ir atsisveikinam. O lėtinė liga kaip linksmieji kalniukai – turi pagerėjimo ir paūmėjimo periodus. Lėtinės ligos vargina dažniau nei tris mėnesius per metus. Arba turi tą pasikartojantį pobūdį.
Kiekvienas vaistas turi savo gydymo trukmę, laiką ir dažnį, ko, beje, pacientai neskaito, nepasidomi.
– Grįžkime prie tos temos apie priklausomybę nuo nosies purškalų. Kaip žmogui suvokti, ar jis turi tokią priklausomybę? Kiti sako, kad purkšiu tiek, kol padės.
– Tas, kol padės, turi kitą medalio pusę. Svarbu paskaityti instrukciją, jei nurodyta, kad purkšti, pavyzdžiui, penkias dienas, dukart per dieną po du įpurškimus, to limito viršyti negalima. Priešingu atveju, reikėtų sunerimti, kad ne taip tvarkosi kažkas ir kreiptis į medikus: ar tai šeimos gydytoją, ar nosies, ausų gerklės ligų specialistą. Kartais užtenka net ir patarimo telefonu ar pakeisti vaistus, kad išvengtume tos negrįžtamos situacijos, dėl kurios mes kartais ir operuojame pacientus. Svarbu nepamirši, kad vaistas nėra maistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...