Sukčiai siūlo vaistus nuo šalutinio COVID-19 vakcinos poveikio

Neužkibti ant kabliuko

„Neužkibkite ant sukčių kabliuko, neatskleiskite jautrių savo asmens duomenų bet kam – saugokite juos! Nepirkite neaiškios kilmės preparatų, pristatomų kaip vaistai, nerizikuokite savo sveikata, o dėl gydymosi galimybių tarkitės su savo gydytoju“, – pataria VVKT atstovai.

Atkreipiamas dėmesys, kad VVKT specialistai, prireikus, skambina tik tiems asmenims, kurie VVKT yra pateikę pranešimą apie patirtą šalutinį poveikį į vakciną ar vaistą ir yra jai pateikę savo kontaktinius duomenis. Skambinama tik tais atvejais, kai reikalinga pasitikslinti pateiktą informaciją ar iškyla papildomų klausimų. „Paskambinę VVKT specialistai tikrai nesiūlo žmonėms vartoti kokių nors vaistų ar juo labiau jų įsigyti. Dėl vaistų vartojimo reikėtų tartis su gydytoju arba vaistininku“, – teigiama VVKT išplatintame pranešime.

VVKT įspėja gyventojus iš neaiškių asmenų nepirkti jų siūlomų preparatų, pristatomų kaip vaistai, kurie neva padės įveikti patirtą šalutinį vakcinų poveikį.

Tik registruoti Lietuvoje

VVKT įspėja, kad reikėtų rinktis tik Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus. Ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, galima patikrinti internete atsidarius nuorodą vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašius produkto pavadinimą.

„Įsigydami vaistų (ar neaiškios kilmės preparatų, pristatomų kaip vaistai) telefonu iš prekeivių, taip pat jų parsisiųsdami iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių / parduotuvių, kurios nepažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės interneto svetainėje pirkti vaistus yra saugu, rizikuojate savo sveikata“, – įspėja VVKT atstovai.

Gali meluoti

Tarnybos atstovų teigimu, vartojant vaistus, įsigytus iš neaiškių asmenų, galima labai sau pakenkti.

„Telefoniniai ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, taigi, irgi tampa falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. Telefonu ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Taigi, vartojant tokius preparatus, galima labai sau pakenkti“, – rašoma pranešime.

Paskambinę VVKT specialistai tikrai nesiūlo žmonėms vartoti kokių nors vaistų ar juo labiau jų įsigyti. Dėl vaistų vartojimo reikėtų tartis su gydytoju arba vaistininku.

Daugiau informacijos apie tai, kaip atskirti, kad skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir neužkibti ant sukčių kabliuko, rasite čia.

Perkant vaistinius preparatus internetu

Perkant vaistinius preparatus internetu, svarbu žinoti:

- Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė“ neįregistruota į minėtą Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.

- Visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų interneto svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės interneto svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite VVKT svetainėje).

- Piktybiškai sukurtos, paprastai net ne Lietuvoje registruotos, interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios. Cituojama neegzistuojančių gydytojų palanki nuomonė apie produktus. Įvedus jų pavardes į gūglo paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama arba pakeičiamas egzistuojančio gydytojo vardas, specialybė ir pan. Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas – jos tarpusavyje labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas ir jo nuotrauka.

- Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti kuo greičiau, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, kad jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, kad produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.

- Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti. Neverta rizikuoti savo sveikata.

- Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.