- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar gali jaunas gydytojas, juolab studentas, diskutuoti su profesoriumi kaip lygus su lygiu? Ar gali medikai nuoširdžiai gerbti ligonius, pripažinti savo klaidas? Šiomis misijomis, iš šalies atrodančiomis neįmanomomis, siekiama pakeisti visą sveikatos sistemą.
Būti sistemos dalimi
"Gerinti gydytojų ir jų pacientų partnerystę, sutelkti sveikatos mokslų studentų ir jaunų gydytojų dėstytojus, praktikos vadovus tarpusavio dialogui apie lyderystę, efektyvesnę edukaciją, naujus dėstymo metodus, pacientų saugumą, pritraukiant politikų, diplomatų ir visuomenės dėmesį galimiems pokyčiams ir jų valdymui – tokie esminiai klausimai, kuriems pribrendome. Juos planuojame aptarti šį penktadienį Kaune rengiamoje tarptautinėje konferencijoje "Diplomatai už gyvybę: medicininė edukacija ir klinikinė praktika", – pristato Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis.
Šį kartą skirtingų medicinos ir kitų sveikatos mokslų specialistai bei studentai pasirengę kalbėtis kiek kitaip: ne apie ligas, jų profilaktiką, o apie medicininės edukacijos naujovės kaip problemų sprendimų sąlygą.
Kas yra medicininė edukacija?
"Terminas nėra įprastas. Mes labiau pripratę prie tokių apibūdinimų, kaip dėstymas, auklėjimas, mokymas, ugdymas. Tai tarsi priverstinis žinių suteikimas studentui. Tarptautinėje erdvėje vartojamas terminas – edukacija įprastai nusako, kaip palengvinti mokymąsi ir kompetencijų, reikalingų gydytojui, įgyjimą", – paaiškina profesorius K.Petrikonis.
Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas, gydytojas rezidentas Martynas Gedminas pripažįsta, kad nuostatas keisti labai sudėtinga.
"Anksčiau gydytojai rezidentai nesijautė sveikatos sistemos dalimi, galvojo, kad ir ką darytų – nieko nepakeis. Šiuo metu požiūris keičiasi, jau studentai turi būti atsakingi už sistemos, kurioje dirbs, ateitį. Pradedame jausti, kad galime daryti įtaką pokyčiams", – tvirtina M.Gedminas.
Nepatenkintųjų sveikatos sistema, gydytojais, tarsi jie būtų visų bėdų kaltininkai, yra labai daug. Šiandien medicininės edukacijos lyderiai teigia: tai ne tik gydytojo specialisto, kaip srities eksperto, parengimas. Tai, pabrėžia profesorius K.Petrikonis, ir bendravimo, bendradarbiavimo, lyderystės, profesionalaus požiūrio į savo veiklą, sveikatos advokato, mokytojo ar mokslininko ugdymas. Gydytojo ir jo paciento bei kitų specialistų bendravimas dabar daug aktualesnis nei anksčiau.
"Santykiai ir ryšiai reikšmingi ir studijų procese, padeda jaunam specialistui tobulėti, gydant ligonius – tiksliau nustatyti diagnozę, padėti greičiau pasveikti. Mes siekiame dėstytojus, kurių dauguma yra gydytojai ir slaugos specialistai, sudominti medicinine edukacija – galimybe nuosekliai ir išsamiai pasidalyti savo žiniomis, patyrimu su jaunu kolega. Svarbu pakeisti ir patyrusių specialistų bei dėstytojų požiūrį į dėstymą, dalijimasi žiniomis. Vienas iš mūsų universiteto moto: "Mokydami mokomės." Tai gali padėti keisti sveikatos sistemą, nes kai geri dėstytojai – geri gydytojai, geresnė sveikatos priežiūra", – įsitikinęs prorektorius K.Petrikonis.
Ieško savojo kelio
Užsienio šalių medikai to ėmėsi daug anksčiau, ir pokyčiai jau akivaizdūs.
LSMU prorektoriaus K.Petrikonio įsitikinimu, mūsų sveikatos sistemos reforma buksuoja todėl, kad į ją neįtraukiame visos visuomenės – įvairių kartų gydytojų, jų pacientų.
"Tik bendru sutarimu galima nuspręsti, kokių gydytojų mums reikia, kiek pasirengę suteikti jiems laisvės priimti sprendimus ir kiek rizikuoti, kiek norime prisiimti už tai atsakomybės ir, žinoma, kiek pasirengę skirti lėšų. Dabar veikiama fragmentiškai, pavyzdžiui, ligonines uždaryti, sujungti, eiles sutrumpinti ir panašiai. Tai veda į niekur", – aiškina profesorius K.Petrikonis.
Prieš 30 metų Kanadoje Ontarijo provincijoje vyko gydytojų streikas dėl to, kad jiems atsibodo nesibaigianti sveikatos sistemos reforma, netenkino vieta visuomenėje, jos požiūris. Atlyginimų klausimas buvo bene paskutinis, susietas su atsakomybe ir lūkesčiais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...