Studentai ir profesoriai kalbėsis kitaip

Būti sistemos dalimi

"Gerinti gydytojų ir jų pacientų partnerystę, sutelkti sveikatos mokslų studentų ir jaunų gydytojų dėstytojus, praktikos vadovus tarpusavio dialogui apie lyderystę, efektyvesnę edukaciją, naujus dėstymo metodus, pacientų saugumą, pritraukiant politikų, diplomatų ir visuomenės dėmesį galimiems pokyčiams ir jų valdymui – tokie esminiai klausimai, kuriems pribrendome. Juos  planuojame aptarti šį penktadienį Kaune rengiamoje tarptautinėje  konferencijoje "Diplomatai už gyvybę: medicininė edukacija ir klinikinė praktika", – pristato Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis.

Šį kartą skirtingų medicinos ir kitų sveikatos mokslų specialistai bei studentai pasirengę kalbėtis kiek kitaip: ne apie ligas, jų profilaktiką, o apie medicininės edukacijos naujovės kaip problemų sprendimų sąlygą.

Kas yra medicininė edukacija?

"Terminas nėra įprastas. Mes labiau pripratę prie tokių apibūdinimų, kaip dėstymas, auklėjimas, mokymas, ugdymas. Tai tarsi priverstinis žinių suteikimas studentui. Tarptautinėje erdvėje vartojamas terminas – edukacija įprastai nusako, kaip palengvinti mokymąsi ir kompetencijų, reikalingų gydytojui, įgyjimą", – paaiškina profesorius K.Petrikonis.

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas, gydytojas rezidentas Martynas Gedminas pripažįsta, kad nuostatas keisti labai sudėtinga.

"Anksčiau gydytojai rezidentai nesijautė sveikatos sistemos dalimi, galvojo, kad ir ką darytų – nieko nepakeis. Šiuo metu požiūris keičiasi, jau studentai turi būti atsakingi už sistemos, kurioje dirbs, ateitį. Pradedame jausti, kad galime daryti įtaką pokyčiams", – tvirtina M.Gedminas.

Nepatenkintųjų sveikatos sistema, gydytojais, tarsi jie būtų visų bėdų kaltininkai, yra labai daug. Šiandien medicininės edukacijos lyderiai teigia: tai ne tik gydytojo specialisto, kaip srities eksperto, parengimas. Tai, pabrėžia profesorius K.Petrikonis, ir bendravimo, bendradarbiavimo, lyderystės, profesionalaus požiūrio į savo veiklą, sveikatos advokato, mokytojo ar mokslininko ugdymas. Gydytojo ir jo paciento bei kitų specialistų bendravimas dabar daug aktualesnis nei anksčiau.

"Santykiai ir ryšiai reikšmingi ir studijų procese, padeda jaunam specialistui tobulėti, gydant ligonius – tiksliau nustatyti diagnozę, padėti greičiau pasveikti. Mes siekiame dėstytojus, kurių dauguma yra gydytojai ir slaugos specialistai, sudominti medicinine edukacija – galimybe nuosekliai ir išsamiai pasidalyti savo žiniomis, patyrimu su jaunu kolega. Svarbu pakeisti ir patyrusių specialistų bei dėstytojų požiūrį į dėstymą, dalijimasi žiniomis. Vienas iš mūsų universiteto moto: "Mokydami mokomės." Tai gali padėti keisti sveikatos sistemą, nes kai geri dėstytojai – geri gydytojai, geresnė sveikatos priežiūra", – įsitikinęs prorektorius K.Petrikonis.

Ieško savojo kelio

Užsienio šalių medikai to ėmėsi daug anksčiau, ir pokyčiai jau akivaizdūs.

LSMU prorektoriaus K.Petrikonio įsitikinimu, mūsų sveikatos sistemos reforma buksuoja todėl, kad į ją neįtraukiame visos visuomenės – įvairių kartų gydytojų, jų pacientų.

"Tik bendru sutarimu galima nuspręsti, kokių gydytojų mums reikia, kiek pasirengę suteikti jiems laisvės priimti sprendimus ir kiek rizikuoti, kiek norime prisiimti už tai atsakomybės ir, žinoma, kiek pasirengę skirti lėšų. Dabar veikiama fragmentiškai, pavyzdžiui, ligonines uždaryti, sujungti, eiles sutrumpinti ir panašiai. Tai veda į niekur", – aiškina profesorius K.Petrikonis.

Prieš 30 metų Kanadoje Ontarijo provincijoje vyko gydytojų streikas dėl to, kad jiems atsibodo nesibaigianti sveikatos sistemos reforma, netenkino vieta visuomenėje, jos požiūris. Atlyginimų klausimas buvo bene paskutinis, susietas su atsakomybe ir lūkesčiais.