Plačiau apie tai papasakojo Sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė.
– Kaip jūs vertinate gydytojų darbo sąlygas, kuriomis jiems tenka dirbti?
– Prastai vertinu. Galvoju, kad nelabai žinau mediko, kuris dirbtų vieno etato krūviu. Jie priversti dirbti didesniais krūviais. Mes kalbame apie orias darbo sąlygas, apie orius atlyginimus, bet tikrai toli gražu mes to neturime. Norint būti gydytoju, esi priverstas gerai mokytis vidurinėje mokykloje, esi priverstas gerai mokytis universitete, kad gautum darbą geresnėse ligoninėse. Tačiau ir toliau esi priverstas galvoti, kaip tau išsilaikyti, kaip nepadaryti klaidų, kaip būti pačiu geriausiu. Tai labai sunku. Mes visi esame žmonės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar spaudimas ateina iš visuomenės, ar iš ligoninės vidaus?
– Yra spaudimo ir iš visuomenės. Atrodo, kad mes visi esame žmonės, visi galime klysti, bet medikas negali daryti klaidų nei diagnozuodamas ligas, nei jas gydydamas. Klaidos yra sunkiai pripažįstamos, mažai analizuojamos ir nėra iš jų mokomasi. Niekas nenori turėti prasčiau dirbančio gydytojo.
– Kas norėtų gydytojo, kuris skųstųsi savo darbo sąlygomis arba savo sveikata. Pakalbėkime apie psichologinę gydytojų sveikatą. Sakoma, kad medikai nelabai nori kreiptis pagalbos, nes medikų bendruomenė yra pakankamai maža. Gaunasi, kad gydytojas eina pas savo kolegą prašyti pagalbos. Ar tai yra tam tikra stigma?
Esi priverstas galvoti, kaip tau išsilaikyti, kaip nepadaryti klaidų, kaip būti pačiu geriausiu. Tai labai sunku. Mes visi esame žmonės.
– Psichologinė pagalba yra tikrai stigmatizuota. Gydytojams labai sunku kreiptis pas savo kolegas. Kita vertus, gydytojas, dirbdamas keliais krūviais, nebeturi ir laiko kreiptis pagalbos. Jam apskritai sunku suderinti ir darbą, ir šeimyninę situaciją. Taip pat gydytojai nenori pasakoti savo bėdų psichologui.
– Kalbėjote apie didelius darbo krūvius, kad dirba keliais etatais. Ar tai yra dėlto, kad trūksta gydytojų, ar tai yra dėl mažų atlyginimų?
– Daugiau dėl mažų atlyginimų. Žinoma, yra ir taip, kad kelios įstaigos stengiasi turėti pas save gerai dirbantį specialistą vienu metu.
– Ar pervargimas dažna problema medikų tarpe?
– Taip. Dėl pervargimo sunku susidėlioti savo gyvenimą. Tai veda į papildomą stresą, į perdegimą.
– Dažnai girdime apie mobingą gydymo įstaigose. Kas paskatina taip elgtis?
– Sudėtingas klausimas. Turėtume pamiršti apie tą mobingą ir jo turėtų nebelikti, tačiau jis tikrai yra. Medikai gyvena pastovioje pertvarkoje. Pastoviai kažkas keičiama, reformuojama. Žmogus nežino, kaip jis toliau gyvens. Jaučiama pastovi nežinomybė dėl ateities, kaip toliau viskas bus. Gydytojas nežino, ar jis turės darbą. Pastovi nežinomybė yra kaip vienas iš pretekstų mobingui.
– Ar teko jums girdėti apie tam tikrus gydytojų pasitraukimus iš gyvenimo, kurie buvo nuslėpti? Pasitraukimas iš gyvenimo jau nebe pirmas medikų bendruomenėje.
– Labai užjaučiu visus artimuosius, šeimos narius, kolegas. Labai sunku kalbėti apie tai. Labai liūdna, kad faktai slepiami. Manau, kad reikėtų analizuoti kiekvieną atvejį, kad jie nepasikartotų. Svarbu išsiaiškinti, kas buvo, kodėl buvo, kaip buvo.
– Ar jūsų profesinė sąjunga imsis kokių nors veiksmų? Kokių pokyčių norėtumėte? Ką reikėtų daryti, kad tas medikų darbo krūvis ir visa savijauta darbe pasikeistų?
– Galvojame, kad gal tikrai reikėtų daugiau mokymų apie streso valdymą. Manau, kad reikia ir psichologinės pagalbos.
– Gal ir patys medikai turėtų keisti požiūri ir nebijoti prašyti pagalbos?
– Tikrai taip.
„Kviečiame kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad ji yra reikalinga. Nelikime abejingi – jei kolegai sunku, nukreipkime jį, padėkime gauti reikalingą pagalbą. Registracija konsultacijoms: https://bit.ly/psichologinepagalbamedikams“, – rašoma Jaunųjų gydytojų asociacijos „Facebook“ paskyroje.
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
| Skubi pagalba | 112 |
|
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
|
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
| Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
|
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
|
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
| Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
| Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
| Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
| Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
|
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
|
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
| Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
| Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
|
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
|
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai