Svarbiausia – judėti
„Nesvarbu, koks sezonas, judėti, būti gryname ore yra būtina, – sako vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė. – Sakyčiau, šaltuoju metų laiku tai netgi svarbiau – judėjimas ne tik padeda palaikyti optimalų kūno svorį, bet ir stiprina imunitetą – tampame atsparesni įvairioms peršalimo ligoms ir virusinėms infekcijoms.“
Pasak kineziterapeuto Dominyko Pusvaškio, šaltuoju periodu sėslesnį gyvenimo būdą žmonės dažnai renkasi dėl įvairių mitų arba perteklinio galvojimo apie nekomfortišką aplinką ir nemalonius kūno pojūčius.
„Pavyzdžiui, galvojama, kad, daugiau apsirengus, galima greitai sukaisti, suprakaituoti ir peršalti, o šaltas oras nemalonus kvėpuoti, todėl peršalsime ir skaudės gerklę. Žmonės baiminasi traumų, kai ledas, sniegas, šlapia danga ir prastas matomumas. Sėsliau gyvename ir dėl to, kad neretai daugelis pažįstamų ir kolegų niūresniais orais taip pat lindi namuose“, – sėslaus gyvenimo priežastis vardija kineziterapeutas. Jis priduria, kad dažnai žmonėms tiesiog trūksta žinių apie sportą vėsiomis oro sąlygomis.
Įnikus į tokį gyvenimo būdą, pamiršus aktyvų laisvalaikį, pasak D. Pusvaškio, atsiranda didesnė tikimybė patirti traumų dėl pusiausvyros, koordinacijos ir raumenų silpnumo, dažniau jaučiamas nerimas, prastėja emocinė savijauta.
„Taip pat trūksta energijos, nusilpsta imuninė sistema, prasčiau atliekame protines užduotis, blogėja kvėpavimo funkcija, širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, miego kokybė“, – sako kineziterapeutas.
Būtina: nesvarbu, koks sezonas, – judėti, būti gryname ore yra būtina. / shutterstock.com nuotr.
Padės dienos tikslai
Vaistininkė pataria užsibrėžti dienos tikslą – pavyzdžiui, bent 30–40 minučių praleisti gryname ore arba kasdien nueiti bent 7–10 tūkst. žingsnių.
„Svarbiausia nebijoti blogo oro, įsigyti tinkamą aprangą, kad lauke jaustumėmės komfortiškai. Jeigu orai nelepina, reikia nepamiršti kasdienės mankštos namuose. Ryte ir vakare mankštai skirti 15 minučių tikrai nėra daug – juk dažnai per dieną tiek ar net daugiau laiko veltui praleidžiame naršydami telefone“, – palygina J. Vaičiūnienė.
D. Pusvaškis priduria, kad vienas iš būdų prisiversti išeiti į lauką – sukurti jaukias ir džiuginančias sąlygas judėti namuose.
„Kai namuose jauku ir gera, tai ir savijauta pagerėja, o tuomet išeiti sportuoti į lauką – daug smagiau, – sako jis. – Jeigu mėgstate judėti su kompanija, palaikyti formą padės aktyvių bendraminčių paieška. Norint priprasti rekomenduoju pradėti nuo dažnesnių ir ilgesnių pasivaikščiojimų vėsiu oru arba kai prastos, besikeičiančios oro sąlygos.“
Judėjimas ne tik padeda palaikyti optimalų kūno svorį, bet ir stiprina imunitetą – tampame atsparesni įvairioms peršalimo ligoms ir virusinėms infekcijoms.
Nėra blogo oro
Anot J. Vaičiūnienės, šaltuoju metų laiku labiausiai tiks pasivaikščiojimai miške ir gamtoje, o mėgstantiems aktyvų laisvalaikį – bėgimas gryname ore arba ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis.
„Kai prisninga, reikia nepamiršti ir žiemiškų pramogų – slidinėjimo, čiuožinėjimo pačiūžomis ar rogutėmis. Svarbu tinkamai apsirengti, rinktis šiltus, bet orui laidžius, natūralaus pluošto drabužius, rengtis keliais sluoksniais“, – pataria vaistininkė.
D. Pusvaškis priduria, kad drabužiai turėtų būti ne tik patogūs ir nevaržantys judesių, bet ir mėgstamos spalvos, – tai padeda geriau jaustis.
Sportuojant gryname ore D. Pusvaškis rekomenduoja nuolat keisti aplinką ir mąstyti kūrybiškai – išnaudoti suoliukus, laiptus, kalnelius, medžius, šakas, skersinius ir kt.
„Galima rinktis aerobines ir anaerobines treniruotes atviroje erdvėje, kvėpavimo treniruotes skirtingomis oro sąlygomis arba išbandyti Wimo Hofo metodą“, – pataria kineziterapeutas.
Naudinga: jeigu orai nelepina, nepamirškite kasdienės mankštos namuose. / shutterstock.com nuotr.
Atsarga gėdos nedaro
Siekiant užsibrėžto tikslo, pasak D. Pusvaškio, svarbu laipsniškai, dozuotai grūdintis pasirenkant jums tinkamas priemones – kontrastinį dušą, kvėpavimo pratimus, ledo ir šalto vandens vonias, rengtis mažesniu sluoksniu drabužių – tai padės adaptuotis prie vėsesnio oro.
Praktikuojantiems aktyvų laisvalaikį gamtoje reikėtų nepamiršti elgtis atsargiai, pavyzdžiui, nebėgioti lauke per plikledį, vaikščioti gerai nuvalytais šaligatviais, pasirūpinti tinkama avalyne ir specialiais, neslystančiais antbačiais.
„Renkantis slidinėjimą ar čiuožinėjimą, svarbu šioms žiemos pramogoms pasiruošti fiziškai – nepamiršti pratimų pusiausvyrai ir stabilumui gerinti, nevažiuoti į kalnus nepasiruošus, rinktis trasas pagal savo fizinį pasirengimą ir patirtį“, – sako J. Vaičiūnienė.
Specialistai pabrėžia, kad aktyvus laisvalaikis gamtoje yra visapusiškai naudingas sveikatai: ne tik stiprina imunitetą, suteikia energijos ir gerina miego kokybę, organizmas gamina laimės hormonus, bet ir užtikrinamas geresnis nervų sistemos darbas, spartesnė medžiagų apykaita ir mažesnė tikimybė susirgti lėtinėmis ligomis.
Naujausi komentarai