Slaugos specialistė iš Lietuvos: grįšiu, kai uždirbsiu milijoną

Vieša paslaptis, kad Lietuvos medikai dirbti į užsienį vyksta viliojami geresnių darbo sąlygų. Sveikatos apsaugos ministerija svarsto, kaip spęsti šią problemą, tuo tarpu patys gydytojai ir slaugytojai teigia emigruojantys todėl, kad žino - Lietuvoje šviesi ateitis jų nelaukia.

Pradžia buvo sunki

Norvegijoje dirbančios ir gyvenančios slaugos specialistės Marijana (26) ir Jūratė (35) į šią šalį atvyko prieš trejus metus. Abi moterys, įgijusios slaugytojos specialybę, bandė dirbti Lietuvoje, tačiau po kurio laiko teigia supratusios, kad darbas užsienyje suteiks daugiau perspektyvų. Šiuo metu abi dirba su senjorais valstybinėje medicinos įstaigoje Moss savivaldybėje, esančioje netoli Norvegijos sostinės.

Marijana niekada neplanavo ir nenorėjo išvykti dirbti į kitą šalį. Įgijusi slaugos specialybę Klaipėdos universitete ir pradėjusi ieškoti darbo nedėkingu momentu (tuo metu Lietuvoje kaip tik buvo prasidėjusi finansinė krizė), sveikatos mokslų specialistė pamatė, jog laisvų darbo vietų ligoninėse praktiškai nėra. Pabandžiusi įsidabinti privačioje klinikoje susidūrė su itin didele konkurencija ir gana menkais atlyginimais.

„Vieną diena sulaukiau skambučio, sužinojau apie darbą Norvegijoje. Kaip mat suskubau domėtis galimybėmis išvykti, nors vis dar žvalgiausi geresnės vietos ir Lietuvoje„ – pasakoja Marijana. Ką tik studijas baigusiai merginai teko vėl kibti į mokslus – šį kartą norvegų kalbos. Praėjus maždaug pusmečiui Marijana jau apsigyveno Norvegijoje ir pradėjo dirbti pagal specialybę. „Nuo pat pradžių dirbu su garbaus amžiaus žmonėmis, susiduriu su įvairiomis ligomis. Darbas man tikrai patinka“ – pasakojo pašnekovė.

Trejus metus Norvegijoje gyvenanti Jūratė (35) baigusi A.Damoševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą (nuo 2002 m. Panevėžio kolegijos Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetas) bandė dirbti Lietuvoje, tačiau galiausiai išvyko į užsienį. „Atsirado galimybė išvykti ir dirbti pagal įgytą specialybę, darbo sąlygos pasirodė geros, šalis per didelės reikšmės neturėjo", - pasakojo slaugytoja

Marijana atsidūrusi svetimoje šalyje, gerai nemokėdama kalbos ir nepažinodama tos šalies dažnai pasiklysdavo mieste, jautėsi nejaukiai. Nepaisant to, labai teigiamą įspūdį jai paliko norvegų kantrumas, supratingumas. „Jie niekada nepyksta, nekelia balso, yra labai mandagūs", - šypsosi moteris.

„Norvegija rūpinasi atvykusiais dirbti, suteikia sąlygas įsigyti nuosavą būstą. Po dvejų metų iš Bergeno persikrausčiau gyventi į Moss miestelį, netoli Oslo. Pradirbusi kiek daugiau nei pusę metų jau kreipiausi i savivaldybę (Norvegijoje vadinamos komunomis), prašydama paskolos gauti būstui", – dalinasi pašnekovė. Marijana paskolą gavo pirmenybės teise, tuo tarpu jos sutuoktinis turėjo galimybę baigti nemokamus norvegų kalbos kursus ir įgyti darbo patirties.

Jauną medikę nustebino konkurencijos darbe nebuvimas: darbuotojai tiesiog nebijo prarasti darbo, nebando varžytis, žino ir atlieka savo pareigas.

Abi moterys pripažįsta, jog pagrindinis darbo Lietuvoje ir Norvegijoje skirtumas pirmiausia atsispindi uždarbyje: „Atvykome į Norvegiją visų pirmą dėl atlyginimo, čia jis keliskart skiriasi nuo uždarbio Lietuvoje".

Atlyginimai bei jų apskaičiavimas yra griežtai reglamentuoti – už vakarines, šventines dienas ar savaitgalius mokama daugiau nei įprastai. Be to, blogai pasijutęs darbuotojas neprivalo iškart kreiptis į gydytoją, užtenka informuoti darbovietę apie neatvykimą. Atlyginimas už tą dieną vis tiek bus mokamas. Nedarbingumo pažymėjimas reikalingas tik tuomet, jei liga užsitęsia.

Metus praktiką atlikusi įvairiose Klaipėdos gydymo įstaigose Marijana pastebėjo, jog Lietuvoje darbo krūvis tikrai nemenkas. Pacientų skaičius, tenkantis vienam slaugytojui, didelis, atsipūsti nėra kada, nebent tik tvarkant pacientų ligos istorijas. Nepaisant to, mergina nebuvo išsigandusi: „Intensyvus darbas man patinka, dirbau visą savaitę ir nesiskųsdavau". Jaunąją medikę nustebino kitas dalykas – tvyranti baimė prarasi turimą darbo vietą, dėl ko ligoninių personalas dažniausiai buvo linkęs atlikti net daugiau darbų, nei jiems tiesiogiai priklauso.

Pasak Jūratės, šiaurės šalyje jaučiama didesnė pagarba žmogui, medicinos personalo darbo krūvis mažesnis, įvairias pareigas užimančių darbuotojų bendravimas lygus. Gydymo sąlygos sudarytos pacientams abejose šalyse taip pat skiriasi. Norvegijoje sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu sergančius ligonius valstybė aprūpina visomis būtiniausiomis priemonėmis nemokamai, blogiausiu atveju sergantieji padengia nežymų procentą viso teikiamo gydymo kainos.

Lengviau auginti vaikus

Vaiko besilaukianti Marijana gali įvertinti ir nėščiosiom suteikiamą medicinos priežiūrą svetimoje šalyje, kurioje visą neštumo laiką ji suteikiama nemokamai. Nepaisant to, laukiamajame prie gydytojų kabinetų nesusidaro eilės, kiekvienai apsilankiusiai skiriama pakankamai laiko tiek apžiūrai, tiek konsultacijai, pokalbiui. Gimus vaikui jis gauna visas socialines garantijas.

Jūratė džiaugiasi dėl esamų darbo sąlygų, viena augindama mažą vaiką ji taip pat turi papildomų laisvų dienų. Be to, mokyklose vaikai aprūpinami visomis būtinomis priemonėmis, jam mokama stipendija, suteikiami nešiojami kompiuteriai.

Grįžti neskuba

Nors svečioje šalyje darbo ir gyvenimo sąlygos geros, slauge dirbanti Marijana kartais susimąsto apie grįžimą į tėvynę. „Didžiausia bėda čia – šeimos ir draugų ilgesys„, - tikina moteris. Visgi metams bėgant šeima pamažu apsipranta ir mano, jog grįžti kol kas nėra prasmės. „Padėtis Lietuvoje vis dar yra bloga, sąlygos rasti gerai apmokamą slaugės darbą, užtikrinančią nuosavo būsto įsigijimo galimybes yra pernelyg menkos, jei išvis realios“, - sako moteris ir priduria, kad nevilioja jos ir darbo sąlygos Lietuvoje.

Nuo 2010 Norvegijoje gyvenanti Jūratė neslepia, kad nors noras grįžti į gimtąją šalį aplanko, tokių planų kol kas nėra. „Grįžčiau nebent užsidirbusi milijoną" – juokauja moteris.

Specialisto komentaras:

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė:

- Slaugytojų išvykimo dirbti į užsienį problema tampa vis aštresnė. Nors masinio išvykimo nepastebime, slaugos specialistai išvyksta nuolat. Dažniausiai renkasi Vokietiją, Airiją, Skandinavijos šalis. Didesnis šios profesijos atstovų trūkumas jaučiamas rajono gydymo įtaigose.

Sveikatos apsaugos ministerija slaugytojų emigravimo problemos neakcentuoja, tačiau šios srities specialistų padėtis Lietuvoje yra nepavydėtina. Mūsų šalyje nekvalifikuotų darbininko darbo užmokestis siekia tūkstantį litų, tuo tarpu daug žinių ir atsakingumo reikalaujantį darbą dirbantys slaugytojai neretai užsidirba vos keliasdešimt litų daugiau. Nieko nuostabaus, jog jie ieško būdų išvykti svetur, kur algos yra keliskart didesnės. Lietuvoje gaunamų pinigų jiems tiesiog neužtenka pragyventi. Labai dažnai, trūkstant darbuotojų, slaugytojai yra priversti dirbti daugiau nei visu etatu, jiems tenka daug pacientų. Vyresni specialistai išeina į pensiją, jaunimas tuo tarpu neskuba rinktis slaugos specialybės, nes šis darbas tiesiog neužtikrina jiems socialinio saugumo.

Įžiūriu liūdnas šalies sveikatos apsaugos sistemos ateities perspektyvas. Lietuvos politikai turėtų atsisukti į slaugytojo specialybę, nes situacijai nesikeičiant po 5-10 metų Lietuvoje tiesiog neliks, kam šio darbo dirbti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aha

Aha portretas
O kai grįši su tuo milijonu, tai du trečdalius mokesčiai suės, o likusius šiaip plėšikai atims.

o lia lia

o lia lia portretas
kokie dar mokesčiai ??? Nėra dvigubo apmokestinimo tarp LT ir N !!! Suprantu, kad daug ką nutylėjo ir ne taip ten ligoniams gerai kaip čia paskojama....

RN

RN portretas
Teisingai merginos padare , kad isvyko dirbti pagal specialybe i kita sali. Kam dirbti savoje salyje, jei is uzdarbio neiseina net pragyventi. Ka jau kalbeti apie vaiku islaikyma, automobilio isigijima ar busto. JAV taip pat labai daug slaugytoju atvykusiu is LT. Sekmes visiems nusprendusiems vykti i kita sali.
VISI KOMENTARAI 13

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių