Nuolatinė įtampa, stresas, skuba, sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas ir šiuolaikinio gyvenimo patogumai anksčiau ar vėliau kiekvieną žmogų atveja pas medikus. Kad ir kokios srities jie būtų, kartu su tabletėmis vis dažniau paskiria ir mankštą.

Trūksta judėjimo

Šešiolikos metų kineziterapeuto patirtį turintis Jurandas Altuchovas puikiai žino, tik judesys, gali ištraukti žmogų iš nesibaigiančių sveikatos problemų rato.

„Ne paslaptis, kad begalinis tempas, pilnas stresų laikmetis, krizės ir kiti dalykai žmogų veikia neigiamai. Juk pozityvo gyvenime likę labai mažai. Drauge su nervų sistema viskas išsiderina. O kur dar problemos, kurias sukelia nuolatinis sėdėjimas ir judėjimo stoka“, – blogos savijautos priežastis vardijo kineziterapeutas.

Nuolatinis nuovargis, galvos, sprando, nugaros skausmai, tirpstančios rankos, geliantys sąnariai – tai tos problemos, kurioms spręsti žmonės vis dažniau ieško profesionalų pagalbos.

Labiau nori masažų

Beveik kiekviena gydymo įstaiga uostamiestyje turi savo reabilitacijos skyrius, vienas po kito duris atveria ir privatūs reabilitacijos centrai.

Ne paslaptis, kad į juos pakliuvę žmonės neretai nori, kad ir čia jų problemas išspręstų kiti. Vis dar paklausiausios procedūros yra povandeniniai ar sausieji masažai, kuriuos specialistai juokaudami kartais vadina tinginių mankšta. Tuo tarpu tikrąją mankštą, kineziterapeuto rekomenduojamus pratimus ir krūvius, pacientai kartais vis dar linkę vertinti kaip savotišką bausmę. O be to, žmonės mano, kad tam neverta švaistyti pinigų, nes mankštą ir patys gali padaryti namuose. Tačiau dažniausiai tik pakalba, bet nesimankština.

Ar norint mankštintis iš tiesų reikia kineziterapeuto pagalbos?

„Žmogaus kūnas yra sukurtas judėti. Automobiliai, distanciniai pultai mus “pasodino„. Kineziterapija, verčiant iš graikų kalbos, reiškia gydymas judesiu. Aš ir mano kolegos dirbame ta linkme, kad vėl išmokytume žmogų judėti, kad jis grįžtų prie to, ko jam iš tiesų reikia. O dėl stuburo – vienintelis vaistas, kuriuo galima išgydyti negalavimus, yra judesys“, – darbo su kineziterapeutu privalumus vardijo J.Altuchovas.

Problema gimdo problemą

Pagrindinės pacientų problemos, su kuriomis susiduria ilgametę patirtį turintis kineziterapeutas, tai osteochondrozė, stuburo išvaržos, slankstelių pasislinkimas arba jų blokai.

„Kiekvienas stuburo slankstelis turi judėti ir šiek tiek atskirai. Tačiau nejudraus žmogaus slanksteliai susirakina į vieną ir prispaudžia tarp jų einantį nervą. Tada kyla skausmas, tirpsta galūnės. Visas šias problemas galima išspręsti judesiu ir grąžinti žmogui komfortą“, – užtikrintas sėkme buvo J.Altuchovas.

Kineziterapeutas dėstė, jog pagal Rytų filosofiją stuburas – tai gyvybės medis, jo kamienas. Iš jo išeinančios šakos yra nervai, duodantys impulsus visam kūnui. „Jei šaka kažkur užspausta, kyla blogų pojūčių. Susidaro užburtas ratas: nervą užspaudė, raumenys suspazmavo, kyla skausmas, dėl jo kamuoja nemiga, dėl nemigos vystosi nuovargis. Žmogus nebegali ištrūkti iš šio užburto rato“, – blogos savijautos schemą piešė kineziterapeutas.

Sėdėjimas smogia stuburui

Nors civilizacija ir technikos pasiekimai išlaisvino žmones nuo sunkaus, traumuojančio fizinio darbo, nuolatinis sėdėjimas ir kompiuterio klaviatūros maigymas stuburą žaloja ne ką mažiau.

„Stubure yra trys vietos – kaklinė, krūtininė ir juosmeninė dalys – kuriose ilgainiui randasi problemų. Sėdint žmogaus stuburui tenka didesnis krūvis nei stovint. O jei sėdima visą dieną, stuburas patiria labai dideles apkrovas. Negana to, dažniausiai sėdima netaisyklingai, tad ir tarpslanksteliniai diskai apkraunami netaisyklingai. Netaisyklingų apkrovų tarpslanksteliniai diskai neatlaiko, atsiranda išvaržos“, – užprogramuotos problemos mechanizmą aiškino J.Altuchovas.

Keičiasi žmogaus mąstysena

Pasitelkus kineziterapiją sausgyslės, raumenys, raiščiai atpalaiduojami arba sutvirtinami ten, kur reikia. Viskas pamažu grąžinama į normalią padėtį, kad galėtų funkcionuoti. Štai kodėl kineziterapija nėra tiesiog mankšta, o kineziterapeutas – sporto instruktorius.

Per šešiolika darbo metų medicinos įstaigose ir Klaipėdos nevalstybinėje specialiojoje mokykloje „Svetliačiok“ J.Altuchovas matė daugybę pavyzdžių, kai kineziterapija atliko kone stebukladario vaidmenį.

„Paprastai nutinka taip, kad žmogus, išmokęs taisyklingai judėti, pradeda ir taisyklingai gyventi. Nori nenori, keičiasi jo mąstysena, mityba“, – džiaugėsi J.Altuchovas, Debreceno g. 21 neseniai atvėręs savo gydymo įstaigos duris.

„Jurando kineziterapijos centras“ turėtų tapti ne tik pasiligojusių, bet ir sirgti nenorinčių klaipėdiečių traukos vieta.

Užsiėmimai – po atviru dangumi

Planuojama, kad čia kiekvienas kineziterapeutas su savo pacientu bendraus tiesiogiai ir lydės nuo gydymo pradžios iki pabaigos.

„Ne kartą stažavausi Norvegijoje ir man patiko ten taikomas modelis. Tas pats specialistas gali padaryti ir masažą, surengti mankštą ar gydymo seansą vertikalioje vonioje. Pacientas taip jaučiasi globojamas, nėra “mėtomas„ iš vieno specialisto pas kitą“, – patirtimi dalijosi naujojo gydymo centro vadovas.

Vaikams, suaugusiesiems, nėščiosioms skirtame „Jurando kineziterapijos centre“ yra vertikali vonia, kurioje vyks stuburo tempimo mankšta, bus atliekami patys įvairiausi gydomieji masažai, tarp jų ir absoliuti naujovė – Watsu masažas vandenyje.

„Masažas vandenyje nėra tas pats, kas povandeninis masažas“, – įspėjo J.Altuchovas.

Naujasis kineziterapijos centras bus orientuotas ne į SPA paslaugas, o į gydymą.

„Nuo kitų jis skirsis tuo, kad bus greta žmogaus ir orientuosis ne tik į problemos sprendimą, bet ir į ligų profilaktiką bei sveikatos palaikymą. Šalia mūsų yra puikus Draugystės parkas, mokyklų stadionai, dviračių takas. Galvoju įvesti šiaurietiškąjį vaikščiojimą, rytinę mankštą lauke, kas dabar labai populiaru Japonijoje. Mes neužsidarysime tik gydymo centro patalpose“, – planus atskleidė J.Altuchovas.

Faktai apie kineziterapiją

Kineziterapija (iš graikų kalbos gydymas judesiu) – viena pagrindinių reabilitacijos priemonių. Šis terapijos būdas pagrįstas tuo, kad tinkamas kūno judesys padeda atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti kaulų ir raumenų, širdies kraujagyslių ir kitų sistemų funkcinę būklę.

Kineziterapijos principai

Laipsniškumas. Gydomojo kurso metu pamažu didinamas kineziterapijos seansų skaičius, judesių amplitudė, kartojimų skaičius, intensyvumas, sudėtingumas.

Sistemingumas. Kineziterapijos procedūros atliekamos ilgą laiką, nedarant ilgesnių pertraukų.

Individualumas. Vadovaujantis šiuo principu, reikia įsigilinti į negalavimo priežastį, organizmo galimybes, ligonio fizinį išsivystymą, amžių, profesiją.

Sąmoningumas. Procedūrų efektyvumui turi įtakos ligonio sąmoningas ir valingas dalyvavimas gydymo procese.

Visapusiškumas. Kineziterapijos procedūros turi veikti ne tik pažeistą organą, bet ir visą organizmą, lavinti neurorefleksinius, endokrininius mechanizmus, didinti organizmo adaptacines galias.