- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar kada teko susimąstyti, kad vis rečiau matome kieme žaidžiančius vaikus? Ir ne sulindusius į mobiliųjų telefonų ekranus, o iš tiesų leidžiančius laiką lauke: bėgiojančius, besisupančius, vienas kitą gaudančius, lipančius, spardančius kamuolį. Iš tiesų vaikai vis mažiau laiko užsiima fizine veikla.
Viskas priklauso nuo tėvų
„Dabartinė situacija verčia sunerimti, – konstatuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Deimantė Kavaliauskienė. – Naujausi moksliniai tyrimai rodo – pastaraisiais dešimtmečiais vaikų ir paauglių laisvalaikio pobūdis labai keičiasi, jie tampa fiziškai pasyvesni. 2020 m. duomenimis, tik 13,6 proc. Lietuvos vaikų buvo fiziškai aktyvūs po pamokų, t.y. ne mažiau nei 60 min. užsiėmė vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla.“
Dažnas savo aplinkoje pastebime, kad net neretai ir vos vaikščioti pradėję mažyliai pratinami prie pasyvios veiklos. Jiems leidžiama žiūrėti animacinius filmukus, žaisti kompiuterinius žaidimus, daugiau laiko skirti stalo ir intelektiniams žaidimams, skaityti knygas. Žinoma, protinė veikla labai svarbi, tačiau nederėtų numoti ranka į kasdienį judėjimą.
„Vaikų fizinis aktyvumas susijęs su kaulų ir raumenų sistemos vystymusi, todėl itin svarbu kuo anksčiau pradėti lavinti fizines ypatybes – greitumą, jėgą, ištvermę, lankstumą, vikrumą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Ikimokyklinukams geriausiai tinka aktyvūs ir įtraukiantys žaidimai, pavyzdžiui, estafetės, žaidimai su kamuoliu, stovėjimas ant vienos kojos, šokinėjimas. Mokyklinio amžiaus vaikai neretai jau patys renkasi, kokia fizine veikla nori užsiimti, todėl šalia važinėjimosi dviračiu, paspirtuku ar riedučiais turėtų atsirasti ir sporto būreliai: krepšinis, futbolas, gimnastika“, – pasakoja kineziterapeutė.
Pasak specialistės, vaikų aktyvumas stipriai susijęs su tėvų auklėjimu ir formuojamais įpročiais. Neverta tikėtis, kad vaikai noriai leis laiką gryname ore, jeigu patys mieliau renkatės minkštą sofą ir televizoriaus pultelį. Stebėdami tėvus, vaikai pamažu susiformuoja įpročius ir požiūrį į fizinį aktyvumą.
„Tėvai turėtų labiau įsitraukti į vaikų pomėgius ar turėti bendrą veiklą ir rutiną, – ragina kineziterapeutė. – Pavyzdžiui, ryte visa šeima gali skirti 10 minučių mankštai, drauge vedžioti augintinį, savaitgaliais leistis į žygius, bėgioti, važinėtis dviračiais.“
Vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla kasdien turėtų trukti ilgiau nei 60 min. Per savaitę tai turėtų sudaryti ne mažiau nei 300 min.
Fizinei veiklai – ne mažiau valandos
Fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, stiprina plaučių funkciją, kaulus ir raumenis, mažina stresą, gerina miego kokybę. Dėl padidėjusio deguonies aprūpinimo vaikai neretai tampa atsparesni infekcinėms ligoms, gerėja mokslo pasiekimai, didėja susikaupimas ir ilgėja protinio darbo trukmė.
D. Kavaliauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.
„Vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla kasdien turėtų trukti ilgiau nei 60 min. Per savaitę tai turėtų sudaryti ne mažiau nei 300 min. – toks laikas yra minimaliausia rekomendacija mokyklinio amžiaus vaikams. Lavinant fizinį pajėgumą sportuoti reikėtų nuo 3 iki 6 kartų per savaitę. Tai priklauso nuo treniruotės trukmės ir intensyvumo – kuo intensyvesnė treniruotė ir kuo ji ilgiau trunka, tuo mažesnis gali būti krūvio dažnumas. Ikimokyklinukams fizinė veikla turėtų susidėti iš žemo ar vidutinio intensyvumo žaidimų – per dieną ji turėtų trukti apie tris valandas ir daugiau“, – rekomenduoja specialistė.
Sporto būrelių pasiūla yra išties didelė, todėl pirmiausia tėvams rekomenduojama pasikalbėti su atžalomis ir išsiaiškinti jų norus. Svarbu atsižvelgti ir į vaiko amžių.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai negali suprasti sudėtingų taisyklių, jiems dažnai trūksta dėmesio, įgūdžių ir koordinavimo, reikalingo sportui. Nors dar nėra pasiruošę intensyviems būreliams, jie yra smalsūs, daug kuo domisi, todėl rekomenduojama į konkretų užsiėmimą vesti tik pačiam vaikui pareiškus norą. Stenkitės jo neapkrauti ir palikti laiko aktyviems žaidimams, poilsiui.
Mokyklinio amžiaus vaikai jau patys nori spręsti, kokį užsiėmimą lankyti, todėl renkant sporto būrelį būtina atsižvelgti į vaiko norus ir fizinius gebėjimus. Rekomenduojama išlaikyti įvairumą ir sudaryti visas sąlygas geram fiziniam aktyvumui palaikyti.
Pasirinkimas: mokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikyje šalia važinėjimosi dviračiu, paspirtuku ar riedučiais turėtų atsirasti ir sporto būrelių / Freepik.com nuotr.
Kineziterapeutė D.Kavaliauskienė primena, kad šalia tradicinių sporto veiklų – krepšinio, kovos menų, važinėjimo dviračiu ar paspirtuku – nevertėtų pamiršti ir kitų. Galima netgi kartu su vaiku išbandyti žygius pėsčiomis, slidinėjimą, plaukimą, irklavimą, tinklinį ar šokius.
Nejudantis vaikas = sergantis vaikas
Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie televizoriaus, netinkamai sėdi mokydamiesi ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, patenka į galimų sveikatos sutrikimų padidėjusios rizikos grupę.
Per mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia augančio organizmo funkcijas, atsiranda tingumas, abejingumas, gresia didesnis kūno svoris ar nutukimas, bloga laikysena, kaulų ir raumenų sistemos problemos.
„Padidinus vaikų fizinės veiklos intensyvumą, dažnumą ir trukmę, didėja ir nauda sveikatai. Nepamirškite įvertinti fizinių savybių ir sveikatos būklės, nes, parinkus pernelyg sudėtingą veiklą, neatitinkančią raidos, ar esant per aukštiems mokytojų ir tėvų reikalavimams, galima neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet psichinę vaiko būklę, – sako Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė. – Rinkdami sporto būrelį, pasidomėkite trenerio ar specialisto kompetencija ne tik vykdyti veiklą, bet ir dirbti su vaikais, juos fiziškai rengti. Sužinokite daugiau ir apie pasirinktą sporto šaką – taip pavyks išvengti nesklandumų netinkamai parinkus vaikui fizinę veiklą.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
COVID-19 statistika: 261 naujas atvejis, mirčių nefiksuota
Praėjusią parą nustatyti 261 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Iki metų pabaigos planuojama įkurti tris naujas GPM pastotes1
Iki metų pabaigos Lietuvoje planuojama įkurti tris naujas Greitosios medicinos pagalbos (GPM) pastotes, penktadienį atidaroma viena jų Ariogaloje, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
COVID-19 statistika: 278 nauji atvejai, mirčių nefiksuota3
Praėjusią parą nustatyti 278 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Nuo ko mirštame dažniausiai?1
Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje, praneša LNK. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 272 nauji atvejai, mirė vienas žmogus5
Praėjusią parą nustatyti 272 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Tyrimo išvados: gaisras įmonėje „Ekologistika“ galimai nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai6
Atliktas biomedicininis tyrimas parodė, kad 2019 metais Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras, kurio metu į aplinką pateko įvairių teršalų, galimai nesukėlė poveikio vietos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatai. ...
-
Pas šarlatanus odontologus patekę pacientai miršta: situacija tampa nebejuokinga33
Socialiniuose tinkluose plinta šiurpinantys įrašai iš apsilankymų pas odontologus Turkijoje, kurie baigiasi ne tik dar didesnėmis išlaidomis, bet ir sveikatos bėdomis, praneša LNK. ...
-
Medikai: pacientai nekontroliuoja kraujospūdžio ir cholesterolio, tai lemia mirtis9
Lietuvoje bent pusė žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pagrindinė to priežastis – nekontroliuojamas kraujospūdis ir cholesterolis, sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpyti...
-
Sprendžiama eilių pas gydytojus problema: gydymo įstaigoms apmokės viršsutartines paslaugas3
Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos ir slaugos paslaugas. Tam bu...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 346 nauji atvejai, mirė vienas žmogus2
Praėjusią parą nustatyti 346 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...