Įmonėje Šiauliuose kasdien pluša apie 50 vyrų.

„Pasitikėjimas darbuotojais yra, nes dauguma surinkėjų gamyboje yra ilgamečiai darbuotojai“, – šnekėjo bendrovės „Maudis“ gamybos vadovas Marius Jasiulionis.

Pas klientus per mėnesį iš ten išvažiuoja apie pusšimtis pirčių ir 200 medinių kubilų. Darbai pristoja nebent kažkam susirgus.

„Pasitaiko kelių dienų peršalimai“, – teigė M. Jasiulionis.

Tokiais atvejais sveikatos apsaugos ministrė siūlo keisti tvarką. Pirmas dvi dienas nedarbingumo pažymėjimų nereikalauti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Siūlome pasitikėjimo kreditą ir pasitikėjimo santykį“, – „Žinių radijui“ kalbėjo M. Jakubauskienė.

Paprasčiau tariant, kad sergi, užtektų darbdaviui tik pasisakyti, o šis turėtų patikėti, kad darbuotojas nesimuliuoja.

„Paskambina darbdaviui ir pasako, kad serga. Ši tvarka pakeistų tą reikalavimą, kad dėl pirmo slogos bėgimo reikėtų bėgti pas gydytoją“, – „Žinių radijui“ teigė M. Jakubauskienė.

Tai galiotų pirmas dvi dienas, kurias apmoka darbdavys. Šeimos gydytojai džiaugiasi – kur kas apmažėtų darbo su popieriais.

„Dažnai tiems pacientams nereikia jokios gydytojo konsultacijos ar kažkokios pagalbos dėl ištyrimo, o reikia tiesiog tos nedarbingumo dienos. Jie registruojasi, užima eilę, pacientas, kuriam tikrai reikia pagalbos, negali gauti tos paslaugos pas savo šeimos gydytoją“, – tvirtino šeimos gydytoja Liucija Lekienė.

Ten, kur mažiau darbuotojų, – daugiau geranoriškumo.

„Jeigu įsigaliotų toks pakeitimas, manau, kad būtų visiems paprasčiau“, – sakė M. Jasiulionis.

Tačiau stambiems darbdaviams kur kas sudėtingiau kliautis vien žodžiu.

„Jeigu tiesiog galėtume dalinti dienas į kairę, į dešinę... Tikrai yra visokių žmonių, nesakau, kad visi, bet tikrai yra visokių, kurie galbūt galėtų piktnaudžiauti“, – aiškino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

Nesąžininga būtų ir kitų darbuotojų atžvilgiu – vieni simuliuoja, kiti dirba už du.

„Aišku, reiktų darbuotojams nepamiršti, kad yra elgesio taisyklės, nedarbingumo metu reiktų nekeliauti, nevaikščioti į koncertus, juolab į „Facebook“ talpinti tokių nuotraukų“, – pabrėžė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Audrius Gelžinis.

„Pernai išmokėta iš viso 505 milijonai ligos išmokų ir buvo milijonas ligos atvejų“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Simuliuojančius „Sodra“ gaudo nuolat. Per metus apie 10 tūkstančių žmonių kviečia į Gydytojų konsultacinę komisiją. Joje sprendžia, ar nedarbingumą pratęsti būtina. Reikalai tada sprendžiasi labai greitai.

Kai žmogus gauna kvietimą į tą Gydytojų konsultacinę komisiją, jis dažniausiai ir užbaigia savo nedarbingumo pažymėjimą.

„Kai žmogus gauna kvietimą į tą Gydytojų konsultacinę komisiją, jis dažniausiai ir užbaigia savo nedarbingumo pažymėjimą“, – kalbėjo „Sodros“ atstovė.

Pernai pasitaikė 600 piktnaudžiavimo atvejų, kai ligos išmoka dar nebuvo išmokėta. 80 – pagauti jau gavę iš valstybės pinigus. Tai, kad gastroliuoja, būna, paskundžia net kaimynai.

„Vasarą šiek tiek padaugėja tų žmonių, kurie bando gal piktnaudžiauti, daugiau taip pat būna ir pranešimų iš darbdavių ir iš kitų gyventojų, kaimynų, kurie, pavyzdžiui, žino, kad žmogus pasiėmęs nedarbingumo pažymėjimą“, – pabrėžė M. Kozič.

Sveikatos apsaugos ministrė sako, kad būtų galima apriboti, kiek dienų per metus apsirgus nereikėtų prašyti nedarbingumo pažymėjimo. Darbdaviai sutiktų su penkiomis.

„Tada mes prašome, kad nuo pirmos ligos dienos būtų apmokamos iš „Sodros“ lėšų“, – teigė A. Maldutytė.

„Manau, kad ne, nes kalbame apie kolektyvinę atsakomybę“, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė mano, kad problemą reikėtų spręsti kitaip.

„Turim kolektyvines sutartis, kolektyvinėse sutartyse tiek darbuotojai, tiek patys darbdaviai sudera dėl laisvų dienų pasijutus blogai“, – šnekėjo I. Ruginienė.

Anot sveikatos apsaugos ministrės, jei viskas priklausytų tik nuo jos, siūloma tvarka įsigaliotų jau nuo rytojaus, bet dar kurį laiką žada derėtis.