Siautėja paslaptingas vaikų hepatitas: yra manančių, kad tai – COVID-19 mutacija

– Tirtų vaikų laboratoriniai tyrimai atmetė virusinių hepatitų, kuriuos gali sukelti žinomi A, B, C, D ir E hepatitų virusai, atvejus. Ar tai rodo, kad atsirado naujas patogenas?

– Tikrai ne. Kol kas nežinoma, kas sukelia šiuos hepatitus, todėl jie ir vadinami nežinomos kilmės. Yra įtarimų, kad tai galėtų būtų adenovirusas F41, yra baimių, kad tai galėtų būti nauja COVID-19 mutacija, bet atsakymo dar nėra. Yra spėjimų, kad net nėra tiek hepatitų padidėję, galbūt po COVID-19 mes išmokome geriau sekti ligas ir atkreipti dėmesį. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) užduota klausimą, kad galbūt reikia palaukti, pasižiūrėti ir suskaičiuoti, kas bus toliau. Kol kas atvejai auga gan grėsmingai, pirmi atkreipė dėmesį britai, maždaug sausį jie pasakė, kad per sausį pas juos vaikų hepatito atvejų buvo tiek, kiek per visus metus. Balandį Europoje jau buvo užfiksuota, kad bendrai neaiškios kilmės hepatito atvejų yra apie 100–150. Gegužės pradžioje gydytojai susidūrė su tarptautiniais skaičiais, kad siekia 200, ir gegužės 10 d. atėjo informacija apie galimus 300 atvejų fiksuojant ne tik Europą, bet ir Azijos šalis.

– Ar tai didelis ir grėsmingas augimas?

– Tikrai taip. Dauguma sergančiųjų yra vaikai iki penkerių metų. Fiksuojami vaikai iki šešiolikos metų. Sunku pasakyti, ar nėra taip, kad vyresni žmonės, sergantys šiais hepatitais, būtų netyčia priskaičiuojami prie kitų hepatito priežasčių. Serga jauni vaikai, daliai jų reikia kepenų transplantacijos ir niekas nežino, kokie galėtų būti ilgalaikiai šių hepatitų padariniai. Toks augimas labai gąsdina. Visuomenei panikos dar neturėtų būti, kadangi nežinome, kas juos sukelia.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokio amžiaus vaikai serga sunkiausiai?

Šiaip vaikai hepatitais serga labai retai, suaugusieji – dažniau. Labai dažnai hepatitą sukelia alkoholis.

– Iki penkerių metų. Kol kas sirgusių sunkiai buvo iki dvejų metų.

– Kuo šis hepatitas kitoks nuo įprastų? Kaip jį atskirti?

– Jis nesiskiria nuo kitų hepatitų. Skiriasi tik tai, kad yra neaiški jo kilmė. Šiaip vaikai hepatitais serga labai retai, suaugusieji – dažniau. Labai dažnai hepatitą sukelia alkoholis. Vaikams – ar apsinuodijo, ar virusas. Šių hepatitų nepavyksta nustatyti, kaip užsikrėtė, – ar susirgo, ar suvalgė kažką.

– PSO perspėja apie tymų protrūkius. Nuo šios ligos paskiepytų vaikų Lietuvoje teigiama, kad yra mažiausiai per kelis dešimtmečius. Kodėl taip yra?

– Mažėjanti skiepų apimtis stebima ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, civilizuotame pasaulyje. Kai skiepai veikia, nebėra, ko bijoti, mes nepastebime sergančiųjų, nesusiduriame, kodėl reikėtų pasiskiepyti. Žmonės stebi tik skiepų šalutines reakcijas, kartais nepageidaujamus reiškinius, pradeda skiepų baimintis ir nebesiskiepija. Dažniausiai įsijungia vadinamasis švytuoklės principas – liga, dėl kurios žmonės nebesiskiepija, pradeda plisti ir skiepijimosi tempai atsinaujina. Lietuvoje gydytojai vis mažiau spaudžia pacientus bet kokiais gydymosi klausimais, dažniau tai tampa pasirinkimu. Kol kas dalis žmonių naudojasi tuo. Priežastys nebūna dažniau susijusios su medicina, o labiau socialiniais skiepijimo aspektais – tingi, sunku užsiregistruoti ir pan.

– Jei tymų protrūkis pasiektų Lietuvą, ar situacija būtų panaši į 2019-ųjų pavasario tymų protrūkį, ar sunkesnė?

– Dabar situacija galėtų būti sudėtingesnė, nes yra mažesnis pasiskiepijusių asmenų procentas.