Sergantiems Parkinsono liga – dienos centras

Andrius kas rytą nerimaudamas palieka namuose Parkinsono liga sergantį tėvą. Netrukus rūpesčių bus mažiau, nes ligonis lankys Parkinsono liga sergantiems žmonėms skirtą dienos centrą.

Dienos centras sergantiems Parkinsono liga kuriamas Gerontologijos ir reabilitacijos centre Kalvarijų gatvėje. Čia ligoniai prižiūrimi socialinių darbuotojų galės praleisti visą dieną, bus maitinami, mokomi mankštos pratimų, konsultacijas jiems teiks psichologas, vyks meno ir muzikos terapijos užsiėmimai. Konsultacijos bus teikiamos ir šia liga sergančių artimiesiems. Lankytojai kas rytą čia bus atvežami specialiu dienos centro transportu, o vakare parvežami namo.

Tačiau kol kas centras negali priimti lankytojų, nes neišspręsti centro finansavimo klausimai. "Planuojama, kad centre bus 24 vietos, o kol kas turime tik septynis norinčiųjų patekti į šį centrą prašymus. Turi susirinkti bent 15–20 žmonių, kad organizaciniai darbai greičiau pajudėtų ir centras galėtų atsidaryti", – pasakojo Lietuvos Parkinsono draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Algirdas Vaičiulis.

Jis paaiškino, kad norintys patekti į dienos centrą, pirmiausia turi kreiptis į savo seniūniją. Socialiniai darbuotojai padės užpildyti paraišką.

Vilniuje Parkinsono liga serga apie tūkstantį žmonių. Maždaug kas trečias jų yra vienišas ir tikrai negali pasinaudoti internetu, todėl A.Vaičiulis vylėsi, kad jiems informaciją apie šį dienos centrą perduos kaimynai.

Vieno ligonio išlaikymas per dieną centre atsieis maždaug 60 litų. Tačiau žmonėms reikės mokėti tik apie penktadalį šios sumos.

"Mokestis priklausys nuo žmogaus pajamų. Galbūt vienam teks mokėti keliais litais daugiau, o kitam – visai nieko", – aiškino A.Vaičiulis.

Pats Parkinsono liga sergantis A.Vaičiulis sakė nekantriai laukiantis šio centro atidarymo, nes sostinėje šiuo metu Parkinsono liga sergantiems žmonėms pagalbos beveik nėra. Ligoniai dažniausiai sėdi užsidarę namuose tarp keturių sienų.

Vienintelė paguoda ir pramoga – kartą per mėnesį – kiekvieno mėnesio antrą ketvirtadienį 15 val. Parkinsono liga sergantys žmonės kviečiami į Antakalnio poliklinikos 201 auditoriją. Čia vyksta nemokami taiči mankštos užsiėmimai.

Daugiau informacijos apie dienos centrą

Gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė tel. 8 686 57 189

Lietuvos Parkinsono draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkas A.Vaičiulis tel.: 248 0025, 8 622 39 782

Vaineta Valeikienė, Gerontologijos ir reabilitacijos centro gydytoja neurologė

Parkinsono liga – vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau ja serga ir jauni. Vienam mano pacientų – vos 33 metai, yra ir keturiasdešimtmečių. Lietuvoje serga apie 8 tūkst. žmonių. Visuomenei senstant ši skaičius didėja.

O ir dėl gydymo negalime pasidžiaugti. Vaistai lėtina ligos eigą, tačiau jie nekompensuojami, todėl ligoniui kainuoja apie 570 litų per mėnesį. O jei dar reikia nuolatinės slaugos? Taigi ši liga tampa didele socialine bėda. Artimiesiems būtų tikrai lengviau, jei galėtų tokį ligonį bent kelias dienas per savaitę palikti dienos centre.

Parkinsono liga dažniausiai tik – fizinė negalia. Liga neužtemdo šių žmonių proto galių, kaip tai atsitinka sergant Alzheimerio liga. Todėl ligoniams itin svarbu išeiti iš namų, kur jie jaučiasi sukaustyti ir vargsta psichologiškai, pabendrauti su panašaus likimo žmonėmis. Esant vėlesnei šios ligos stadijai ligoniams būtina nuolatinė priežiūra. Parkinsono ligai būdingi pusiausvyros sutrikimai, todėl ligoniai gali pargriūti ir susižeisti. Kai liga sukausto kūną, žmogus negali pats net vaistų išgerti laiku, o dienos centre jis būtų prižiūrėtas, būtų pasirūpinta, kad pavalgytų ir išgertų vaistus. Kineziterapeutai išmokytų šiuos žmones tam tikrų mankštos pratimų, kurie padėtų jiems apsitarnauti ir jaustis savarankiškesniems.

Parkinsono liga

Tai lėtinė neurologinė liga, kuria sergant nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Atrodo, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga, susiklosčius tam tikrai situacijai. Diskutuojama toksinų (mangano, gyvsidabrio, anglies monoksido), pesticidų, imuninių pokyčių, galvos smegenų traumų, rūkymo ir kitų veiksnių įtaka šios ligos išsivystymui.

Simptomai:

• kalbos sutrikimas;

• pusiausvyros sutrikimai;

• judesių sulėtėjimas;

• eisenos pokyčiai;

• galūnių ir kūno sukaustymas;

• galvos ir galūnių drebėjimas;

• orientacijos pablogėjimas;

• rijimo sutrikimas;

• mąstymo sulėtėjimas.