Sergantieji išsėtine skleroze mokosi susidraugauti su liga

Kartą per metus Klaipėdos apskrities sergantieji išsėtine skleroze renkasi į kelių dienų mokyklą-seminarą, skirtą kokiai nors aktualiai temai. Šiemet nuspręsta daugiau dėmesio skirti psichologinei savijautai, mitybai ir fiziniam aktyvumui.

Keičiasi pobūdis

Į tris dienas vykusią sergančiųjų išsėtine skleroze mokyklą Šventojoje susirinko beveik pusšimtis žmonių. Jie klausėsi paskaitų ir dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose.

Kaip pasakojo Klaipėdos apskrities išsėtine skleroze sergančiųjų ligonių draugijos pirmininkė Neringa Venckienė, kasmet stengiamasi rasti kokią nors aktualiją, atsižvelgiant į pačių sergančiųjų poreikius.

Po truputį keičiamas ir pats seminaro pobūdis – nuo sausų paskaitų pereinama prie interaktyvių formų, nes norisi, kad žmonės laisvai jaustųsi ir galėtų laisvai, betarpiškai bendrauti su specialistais, lektoriais.

"Siekiame, kad mūsų veikla būtų naudinga ir žmonės išsivežtų kokį nors žinių bagažą, gautų praktinių patarimų, kuriuos pritaikytų kasdieniame gyvenime, ir galėtų pagerinti savo savijautą, kasdienybę", – aiškino draugijos vadovė.

Padarė išimtį

Šių metų seminare daugiausia dėmesio buvo skiriama sergančiųjų išsėtine skleroze dėmesingumo lavinimui, mokomasi įvairių technikų stresui mažinti, taip pat meditacijos. Užsiėmimus vedė psichologas Paulius Rakštikas.

Susirinkusiųjų taip pat laukė paskaita apie biblioterapiją, Tai Chi ir sąmoningo kvėpavimo užsiėmimai.

Viešnia iš Vilniaus, mitybos specialistė Ingrida Kuprevičiūtė pateikė susistemintų žinių apie sergančiųjų autoimuninėmis ligomis, tarp jų ir išsėtine skleroze, mitybą.

Išsėtinė sklerozė – viena iš autoimuninių ligų, kai būtina žinoti apie maisto produktų poveikį organizmui. Specialistė pasakojo, kokie produktai skatina arba slopina uždegiminius procesus.

"Gatavų receptų niekas nepateikia, kiekvienas turi pats rasti sau tinkamus mitybos įpročius, nes aklai vadovautis kitų patirtimi ar specialistų patarimais negalima. Su kiekvienu produktu tenka eksperimentuoti pačiam ir žiūrėti, kaip organizmas reaguoja. Tai nėra greitas darbas", – aiškino N.Venckienė.

Nors kasmet renginio organizatoriai stengiasi, kad temos nesikartotų, prie mitybos problemų sugrįžo, kilus nemažam sergančiųjų susidomėjimui po praėjusių metų seminaro.

Sportuoti – ir prie televizoriaus

Kineziterapeutas Eugenijus Frolovas susirinkusiuosius mokė, kaip reikėtų padėti sau per fizinį aktyvumą, kaip tam tikrais pratimais sumažinti įtampą ar pagerinti sustreikavusio kūno veiklą be ypatingų pastangų. Pavyzdžiui, kai kuriuos pratimus galima daryti net žiūrint televizorių.

"Pakeitę mitybą nepasveiksime, bet jeigu galima sušvelninti kokius nors simptomus – jau gerai. Išmokus fizinių pratimų taip pat galima pagerinti savo gyvenimą. Norisi kuo ilgiau išsaugoti savo aktyvumą ir mobilumą", – pasakojo draugijos pirmininkė.

Beveik 30 metų išsėtine skleroze sergančiai N.Venckienei, šiuo metu judančiai su vaikštyne, kai kurie patarė sėsti į neįgaliojo vežimėlį, kad būtų lengviau judėti.

Tačiau pirmininkė šios minties kratosi, nenorėdama būti nuo ko nors priklausoma. Ji įsitikinusi, kad reikia stengtis kuo ilgiau išlikti mobilesne.

Jai antrino ir viena nuolatinių stovyklos dalyvių klaipėdietė Julija: "Nieko gero nebus, jei tik gulėsi lovoje ir dejuosi."

Vyresnio amžiaus moteris pasakojo, kad kasmet seminare naudingų žinių visada gali gauti ir senas, ir jaunas, o temos niekada nesikartoja.

Geriausia patirtis – asmeninė

Klaipėdos apskrities sergančiųjų išsėtine skleroze draugija vienija apie 100 narių. Beveik pusė jų dalyvavo seminare.

N.Venckienė apgailestavo, kad žmonės iš atokesnių rajonų ar regionų pasyviai įsitraukia į draugijos veiklą, galbūt trukdo ir susisiekimo problemos.

Tad, turėdamas intenciją paskatinti likimo draugus neužsidaryti namuose, draugijos branduolys kitais metais planuoja daugiau dėmesio skirti tarpusavio bendravimui, draugijos veiklai viešinti.

"Vienam kovoti su liga – labai sunku, nors informacijos apie išsėtinę sklerozę šiandien yra labai daug, ypač internete, tačiau reikia sugebėti atsirinkti abejotinas žinias nuo gerų. Iš nežinojimo žmogus kartais gali padaryti klaidų ar netinkamų sprendimų. Geriausia dalytis asmenine patirtimi iš lūpų į lūpas", – įsitikinusi pirmininkė.

Pasak N.Venckienės, daugelis žino apie sergančiųjų išsėtine skleroze veiklą, bet vis dar nedrįsta peržengti draugijos slenksčio.

"Diagnozė jau yra ir nuo jos niekur nepabėgsi visą likusį gyvenimą, bet tarp savo likimo draugų gali pavykti ilgiau išlaikyti gyvenimo kokybę. Gyvenimas su išsėtine skleroze yra tam tikras gyvenimo būdas, kurio reikia mokytis visą gyvenimą", – tikino pašnekovė, jau galvojanti ir apie galinčias sudominti kitų metų stovyklos temas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių