Kai kurie kompensuojamuosius vaistus išmeta pačioje vaistinėje: perka, kad turėtų nedarbingumą?

Kaip vaistais atsikratyti, kai kurie sprendžia savaip. Kiek tokių pagal gyventojus mažiau ar daugiau kenksmingų vaistų jau pateko į aplinką – buvo išmesti kartu su šiukšlėmis, nuleisti į klozetus ar kriaukles?

„Sudėtinga paskaičiuoti ir pamatuoti. Lietuvoje nedaryti tokie tyrimai“, –  sakė „Vilniaus Tech“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Aušra Zigmontienė.

Suskaičiuoti galima tik tiek, kiek sunešta į vaistines.

„2019 m. vien mūsų tinkle buvo surinkta 933 kg vaistų. 2021 m. – 2 435 kg“, – pasidalijo „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.

„Kiekiai tikrai nemaži. Būna, kad vienas žmogus atneša keturis ar penkis maišus vaistų“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.

Būna ne tik įspūdingi kiekiai, bet ir poros metų senumo. Dažniausiai atnešami vaistai nuo kraujospūdžio. Iš nereceptinių – nuo skausmo ir peršalimo.

„Dažniausiai būna nepanaudoti vaistai ar užsilikę mirus pacientui“, – pabrėžė „Camelios“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Kai kuriose vaistinėse atnešamiems vaistams turi būti pastatytos specialios spintos. Vaistai neužsibūna, jie reguliariai perduodami įmonėms saugiai sunaikinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pernai buvo atnešta 30 t nereikalingų vaistų, prieš penkerius metus šis skaičius buvo perpus mažesnis.

Į visas šalies vaistines per praėjusius metus atneštas įspūdingas kiekis preparatų.

„Skaičius kasmet auga. Pernai buvo atnešta 30 t nereikalingų vaistų, prieš penkerius metus šis skaičius buvo perpus mažesnis“, – įspūdingą statistiką pristatė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.

30 t vaistų – tiek vidutiniškai sveria šeši Afrikos drambliai. Už tokius rezultatus sveikatos apsaugos ministras gyventojams gerų žodžių neturi, priešingai – mato aštrią problemą ir prabyla apie valstybės skiriamas kompensacijas vaistams.

„Tai įrodo, kad mes nepakankamai gerai įvertiname valstybės indėlį, kuriamą gerovę“, – prabrėžė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Anot ministro, yra pavyzdžių, kai žmonės nusiperka kompensuojamųjų vaistų ir tik pradėję gydymą jį nutraukia. Vaistai, už kuriuos sumoka valstybė, numesti į šalį tampa atliekomis.

„Yra dar negražesnių atvejų, kai žmonės pasiima valstybės kompensuojamuosius vaistus ir išmeta pačioje vaistinėje. Nesiruošia jų vartoti, o perka, kad turėtų nedarbingumą“, – apie žmonių piktnaudžiavimą užsiminė sveikatos ministras.

„Iš aplinkosauginės pusės, ko gero, į vaistus reikėtų žiūrėti kaip į chemines medžiagas, kurios vėliau gali tapti pavojingomis atliekomis“, – sakė „Vilniaus Tech“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė A. Zigmontienė.

Į gamtinę aplinką patekusios kontraceptinės tabletės veikia žuvų populiaciją, nes žuvys patinai moteriškėja ir pradeda išmirti.

Išmesti vaistai ištirpsta, nukeliauja į paviršinius vandenis, gali pasiekti ir gruntinius. Ratas ima suktis – veikiama aplinka, gyvūnija, pasiekiamas žmogus.

„Pavyzdžiui, į gamtinę aplinką patekusios kontraceptinės tabletės veikia žuvų populiaciją, nes žuvys patinai moteriškėja ir pradeda išmirti“, – akcentavo A. Zigmontienė.

Medikamentų likučių atsiduria ir upėse, ir jūrose. Mokslininkai gali gan aiškiai pasakyti, kuriose savivaldybėse kuo žmonės serga, o kur vartojami net draudžiami preparatai. Mėnesio pradžioje Lietuvos ir Latvijos mokslininkai pristatė atlikto tyrimo duomenis – Klaipėdos kanale ir upėse rasta draudžiamo vartoti dopingo.