- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį priėmė Pagalbinio apvaidinimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakė amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo.
Pataisos numato, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.
Taip pat nustatyta, kad pirmus dvejus metus embrionų saugojimas bus finansuojamas biudžeto lėšomis, toliau už saugojimą mokės šeima.
Tokios valdančiųjų atstovų inicijuotos pataisos priimtos 68 parlamentarams balsavus už, 28 – prieš ir 20 Seimo narių susilaikius. Numatyta, kad įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos.
Pataisas parengė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, liberalas Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.
Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad pakeitimai realiai padės poroms, negalinčioms susilaukti vaikų, nes dabar šeimas stabdo finansinė našta už amžiną embrionų šaldymą.
„Šiuo metu maždaug kas šešta pora patiria vaisingumo problemų ir, medikų teigimu, tas skaičius gali augti. Dabar galiojantis reguliavimas ne tik kad nėra grįstas mokslu, bet ir yra didžiulė finansinė našta šeimoms, po kelis šimtus ir netgi iki 500 eurų per metus kainuoja tas amžinas šaldymas“, – sakė I. Pakarklytė.
Bijau, kad vienintelė valstybė Europoje tampame, kurioje embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis.
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė kalbėjo prieš pataisas, argumentuodama, kad numatoma finansavimo tvarka skatins žmones naikinti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus praėjus dvejų metų laikotarpiui.
„Labai įdomi valdančiųjų parama šeimos politikai, kuri prasideda nuo embrionų naikinimo. Bijau, kad vienintelė valstybė Europoje tampame, kurioje embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis“, – sakė parlamentarė.
„Kitas dalykas, kuris padarytas neteisingas, dveji metai kompensuojami iš valstybės biudžeto, kad nutraukus finansavimas žmonių noras naikinti embrionus ir apsispręsti nepalankiai jų saugojimui dar bus didesnis. Finansavimo tvarka mes stumiame žmones, kad jų sprendimai embrionų apsaugai būtų nepalankūs“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Pataisų iniciatoriai teigia, jog amžinas embrionų saugojimas yra neracionalus ir stabdo vaikų susilaukti negalinčias poras pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, kadangi embrionų saugojimo finansinė našta gula ant jų pečių.
Iniciatoriai taip pat pateikia duomenis, kad daugelyje pasaulio šalių embrionų saugojimas yra terminuotas ir paprastai trunka iki 10 metų.
Prieš pataisas pasisakantys politikai akcentuoja gyvybės apsaugą nuo jos pradėjimo momento. Opozicijos atstovė A. Širinskienė buvo pateikusi pasiūlymą, kad embrionai ir toliau būtų saugomi neterminuotai, tačiau tai finansuotų valstybė. Siūlymui nepritarta.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, be terminuoto embrionų saugojimo, taip pat numato onkologinėmis ar retomis ligomis susirgusių vaikų vaisingumo išsaugojimą, valdantieji taip pat numato platesnį paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų skaičius padidinamas nuo dviejų iki trijų ir netaikomas amžiaus ribojimas, kai siekiama išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą.
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.
Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Valinskas pirmasis Lietuvoje įsigijo Donoro kortelę: apsispręsti neprireikė nė sekundės
Televizijos laidų ir renginių vedėjas Arūnas Valinskas nemažą dalį savo vaikystės praleido tarp ligoninės sienų, kur suprato, kokia trapi yra gyvybė. Būtent ši patirtis tapo viena iš priežasčių, dėl kurios žinomas vyras nė sekun...
-
Slaugos paslaugos namuose bus teikiamos greičiau ir dažniau
Liepos 1 d. įsigalioja atnaujinta ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) teikimo tvarka, kuri padės greičiau įvertinti pacientų poreikius ir suteikti reikiamas paslaugas laiku. Nuo pacientų poreikių priklausys ir kompensuojamų paslaugų skai...
-
Seimas patvirtino sveikatos reformą: norima, kad daugiau paslaugų būtų teikiama prie namų
Seimas ketvirtadienį patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją. ...
-
S. Čaplinskas neteko Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus posto19
Šiandien yra paskutinė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko darbo diena. Jis viešu laišku atsisveikino ir dėkojo už bendrystę, bendradarbiavimą. ...
-
Jau ruošiasi naujai COVID-19 bangai: aiškinsis, kokia paskiepytųjų dalis persirgo9
Nuo rugpjūčio ketvirtąja doze planuojama leisti skiepyti vyresnius nei 80 metų žmones. Šia sustiprinamąja doze jau mėnesį laiko gali skiepytis visi pilnamečiai, sergantys lėtinėmis ir imunitetą silpninančiomis ligomis. Virusologai neabejoja...
-
Sunkiai sergančio vaikino mama prašo pagalbos: reikia pirmos grupės kraujo5
Į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi stipriai nukraujavusio hemofilija sergančio vaikino mama, kuriam reikalingas pirmos grupės kraujas. „Kreipiamės į geros valios žmones: padėkite, jūsų kraujo reikia ne tik mūsų sūnui“, &n...
-
PSO nerimauja dėl JAV sprendimo abortų klausimu poveikio pasauliui
Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį įspėjo, kad JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas panaikinti 50 metų senumo konstitucinę teisės į abortą apsaugą gali daryti žalingą poveikį toli už Jungtinių Valstijų ribų. ...
-
Dantų kariesas – kas lemia šią ligą ir kaip ją gydyti?
Dantų kariesas, arba ėduonis, yra lėtinis danties kietųjų audinių pažeidimas, kuriam vystantis kietuose danties audiniuose mažėja mineralinių medžiagų – t. y. kalcio ir fosforo. Šiam pažeidimui pažengus, prasideda danties irimo proce...
-
COVID-19 statistika: 446 nauji atvejai, mirčių nefiksuota
Per praėjusią parą nustatyta 446 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
PSO: sergamumas koronavirusu didėja 110-yje pasaulio šalių6
Dėl koronaviruso omikron atmainos BA.4 ir BA.5 porūšių plitimo sergamumas Covid-19 didėja 110-yje pasaulio šalių. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Ženevoje pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direk...