Seimas Lietuvoje įteisino alternatyviąją mediciną

Alternatyvi medicina įteisinta ne pirmu balsavimu – anksčiau Seime neužteko balsų šiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotam teisės aktui priimti.

Šią savaitę balsavimui irgi užsiregistravo vos daugiau nei pusė, 74 parlamentarai, tačiau tiek kvorumo užteko įstatymui priimti. Už jį balsavo 65 Seimo nariai, aštuoni susilaikė.

Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2021 metų. Jį dar turės pasirašyti prezidentas.

SAM pažymi, kad alternatyvi medicina šiuo metu išvis nereglamentuojama, tad sudaromos galimybės klestėti apsišaukėliams, šarlatanams, o žalą patyrę žmonės negali reikalauti kompensacijų. Įstatymo kritikai per diskusijas teigė, kad parlamentas įteisina mokslu nepagrįstą praktiką.

Papildoma ir alternatyvi medicina pagal naująjį įstatymą tampa licencijuojama veikla, ji apimtų rekreacijos, natūraliosios, liaudies medicinos sritis.

Tokias paslaugas teikiantys asmenys turės įgyti reikiamą išsilavinimą, priklausomai nuo veiklos srities: medicinos, reabilitacijos, farmacijos, slaugos, akušerijos, kosmetologijos, edukologijos ir t. t.

Siekėme, kad žmogus, kuris sveikatos stiprinimui, gerinimui ar atstatymui pasitelkia vadinamuosius papildomus, alternatyvius metodus, būdus, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas.

Naujasis įstatymas apibrėžia į klasikinės medicinos sampratą netelpančias sveikatos priežiūros praktikas, joms nustatyti kokybės ir saugumo reikalavimai. Tarp tokių praktikų ministerija išskiria tokias kaip delfinų terapija, dėlių terapija, akupunktūra, kaniterapija (terapija su šunimis), kitas paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad alternatyvios medicinos reglamentavimas sumažins galimybes žmonėms patirti žalą sveikatai, o jei taip atsitiktų – leis reikalauti kompensacijų iš tokių paslaugų teikėjų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad naujovės leis žmonėms lengviau pasirinkti paslaugas ir praktikas, geriau suvokti, kas yra gydymas, o kas – sveikatinimas.

„Siekėme, kad žmogus, kuris sveikatos stiprinimui, gerinimui ar atstatymui pasitelkia vadinamuosius papildomus, alternatyvius metodus, būdus, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas, ir kiekvienam būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios – ne“, – SAM pranešime cituojamas A. Veryga.

Anot jo, priimtas įstatymas sumažins grėsmę atvejų, kad dėl nekokybiškai teikiamų, nesaugių sveikatinimo paslaugų žmonės dar labiau pakenkia savo sveikatai, o valstybė patiria papildomų išlaidų jų gydymui.

Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų mokėti patys.