Savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ S. Čaplinskas pabrėžia, kad stiprinamos patikros oro uostuose yra pasirengimo, o ne panikos ženklas, o rizika Europai šiuo metu vertinama kaip labai maža.
„Reaguodamos į kelis patvirtintus Nipos viruso atvejus Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje, kai kurios Azijos šalys (Tailandas, Nepalas, Taivanas ir kt.) sustiprino sveikatos patikras tarptautiniuose oro uostuose. Patikros taikomos daugiausia keleiviams, atvykstantiems iš paveiktų regionų, ir apima temperatūros matavimą, sveikatos deklaracijas ir simptomų vertinimą.
Pasak profesoriaus, šios patikros įvestos kaip atsargumo ir pasirengimo priemonė, o ne dėl nekontroliuojamo plitimo. Antradienio ryto duomenimis, oro uostų patikros nebuvo parodžiusios nė vieno patvirtinto Nipos atvejo už Indijos ribų.
„Tai labai gerai atitinka tai, ką žinome apie patį virusą. Nipos virusas sukelia sunkią ligą (mirštamumas per ankstesnius protrūkius buvo 30–70 proc.), tačiau jis nėra lengvai plintantis, todėl protrūkiai paprastai būna intensyvūs, bet lokalūs ir dažniausiai susiję su artimu kontaktu šeimose ar sveikatos priežiūros įstaigose“, – rašė S. Čaplinskas.
Tokiose situacijose svarbu aiškiai atskirti: oro uostų patikros ir kontaktų atsekimas yra pasirengimo, o ne panikos ženklai.
„Tokiose situacijose svarbu aiškiai atskirti: oro uostų patikros ir kontaktų atsekimas yra pasirengimo, o ne panikos ženklai. Jos leidžia anksti pastebėti galimus atvejus ir užkirsti kelią plitimui – būtent taip ir turi veikti šiuolaikinė visuomenės sveikata. Ramus vertinimas, faktai ir pasitikėjimas instituciniu pasirengimu čia svarbesni už gąsdinančias antraštes“, – pridūrė S. Čaplinskas.
ECDC: rizika europiečiams labai maža
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) teigia, kad po dviejų Indijoje patvirtintų atvejų rizika europiečiams užsikrėsti Nipos virusu yra labai maža. Nors negalima visiškai atmesti įvežtinių atvejų tikimybės, tačiau tai mažai tikėtina, pareiškė Stokholme įsikūrusi institucija.
Kadangi virusą pernešančių vaisėdžių šikšnosparnių Europoje neaptinkama, tolesnio viruso plitimo rizika po galimo įvežimo esą yra maža.
Indija prieš tai pranešė apie du infekcijos atvejus Vakarų Bengalijos valstijoje. Pasak indų institucijų, tai tos pačios ligoninės darbuotojai. Nustatyti 196 kontaktiniai asmenys, tačiau visų jų testai dėl viruso buvo neigiami.
Pietryčių Azijos šalys, tokios kaip Singapūras, Tailandas ir Malaizija, sugriežtino atvykimų kontrolę.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), mirštamumas po Nipos infekcijos diagnozės siekia 40–75 proc. Nėra nei vakcinos nuo viruso, nei efektyvaus gydymo.
Šaltinis: ELTA
Neįveš su gyvūnais ar tokios kilmės produktais?
Indijoje užfiksuoti Nipos viruso protrūkiai nekelia pavojaus, kad virusas būtų įvežtas į Lietuvą su gyvūnais ar gyvūninės kilmės produktais, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Kaip nurodė VMVT, gyvūnų, galinčių platinti ligą: kiaulių, ožių, avių ir arklių iš Bangladešo, Malaizijos, Filipinų ar Singapūro į Lietuvą vežti negalima. Kitus gyvūnus, pavyzdžiui, vaisėdžius šikšnosparnius, įvežti galima tik išimtiniais atvejais ir tik su specialiu VMVT leidimu.
Be to, VMVT akcentuoja, kad gyvūnai augintiniai gali keliauti lėktuvais, tačiau tiesioginių reisų iš minėtų šalių nėra. Gyvūnai privalo turėti reikiamus dokumentus ir turi būti paskiepyti privalomais skiepais.
Lietuvos pasienyje visi gyvūnai ir gyvūniniai produktai yra tikrinami – įleidžiami tik turint visus reikiamus dokumentus ir atlikus pasienio veterinarinę kontrolę.
Dėl šių kontrolės priemonių Nipos viruso plitimas per įvežamus gyvūnus ar gyvūninės kilmės produktus į Lietuvą yra itin mažai tikėtinas.
Nipos virusas – zoonozinis virusas, kuriuo žmonės gali užsikrėsti nuo laukinių ir naminių gyvūnų. Iki šiol viruso protrūkių buvo nustatyta tik Azijoje.
Šaltinis: VMV
(be temos)