Sąnarių ligos gali būti nuslopintos – svarbu nedelsti

– Ar tiesa, kad reumatines ligas sukelia sutrikusi imuninė sistema ir jos yra neišvengiamos? Kaip jas įtarti ir suspėti kreiptis į reumatologus?

– Autoimuninės reumatinės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, ankilozinis spondiloartritas, psoriazinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerodermija įtariamos, jeigu pasireiškia sąnarių patinimo ir skausmo simptomai, kurie nepraeina per tris keturias savaites, gydant vaistais nuo skausmo ir uždegimo. Gali būti, kad kartu su sąnarių skausmais pasireiškia dar ir kitų simptomų: karščiavimas, odos bėrimai, galūnių kraujotakos sutrikimas – balimas, mėlynavimas, veido patinimas, dusulys, bendras silpnumas ir panašiai.

Sąnarių skausmai ar kiti išvardinti požymiai nėra specifiški, o autoimuninės ligos – gana retos. Panašūs sąnarių pažeidimo simptomai gali pasireikšti ir dėl ūminės ar lėtinės infekcijos, bei dėl kitų organų ligų. Kartais būdingi simptomai pasireiškia per tam tikrą laikotarpį, ne visi iš karto, ne visi laboratoriniai tyrimai yra specifiški.

Reumatinių autoimuninių ligų diagnostika reikalauja patirties, diferencinė diagnostika kartais būna sudėtinga, reikia nemažai tyrimų, ir ne visi jie, pavyzdžiui, imunologiniai, virusologiniai, radiologiniai, pažeisto organo ar audinio biopsija ir panašiai,  yra prieinami šeimos gydytojo praktikoje.

– Kuo skiriasi reumatoidinis artritas nuo reumato?

– Dažnai painiojamos dvi ligos – reumatoidinis artritas ir reumatas. Pacientas siunčiamas konsultuotis su reumatologu dėl reumato ir su juo susijusios širdies vožtuvų ligos, kai šią patologiją gydo kardiologai.

Reumatu serga vaikai ir jauni suaugę žmonės, ligos periodu dėl tonzilių infekcijos skauda sąnarius, tačiau liga nesukelia deformacijų ar kitokio sąnarių pažeidimo. Pasveikę nuo reumato, pacientai nebejaučia sąnarių problemų.

Ligos išvengti neįmanoma, nes nėra žinomos jos priežastys: kartą susirgus, simptomai paprastai lydi visą gyvenimą.

O reumatologai diagnozuoja, konsultuoja ir gydo reumatoidinį artritą – ligą, kuri sukelia daugelio sąnarių, ypač plaštakų, artritą ir negydoma gali sukelti sąnarių deformacijų bei invalidumą. Liga nepažeidžia širdies vožtuvų, nors sergant reumatoidiniu artritu dažniau ištinka infarktas, insultas, nustatoma išeminė širdies liga. Tai siejama su lėtiniu uždegimu, turinčiu poveikį kardiovaskulinei sistemai.

– Ar yra priemonių išvengti reumatoidinio artrito? Ar įmanoma sustabdyti jo progresavimą? Kodėl net XXI a. ši liga žmogų paverčia neįgaliu?

– Sergant reumatoidiniu artritu, negrįžtamos sąnarių deformacijos išsivysto, jeigu laiku neslopinamas uždegimas. Ligos išvengti neįmanoma, nes nėra žinomos jos priežastys: kartą susirgus, simptomai paprastai lydi visą gyvenimą.

Tačiau sustabdyti reumatoidinio artrito progresavimą ir kontroliuoti simptomus galima. Pacientui turi būti pritaikytas ne tik simptominis, bet ir ligos progresavimą slopinantis gydymas, pageidautina, kad tai būtų padaryta per keturias aštuonias savaites nuo simptomų pradžios. Šiems tikslams šiandien turime gausų cheminių ir biologinių vaistų pasirinkimą, ir jų prieinamumas yra gana geras.

Be tradicinių cheminių preparatų sukurta daug į poodį ar į veną leidžiamų biologinių vaistų. Pasaulinė praktika taikoma ir Kauno klinikose. Į klinikinę praktiką ateina naujo tipo vaistų molekulės – cheminiai vaistai, slopinantys uždegiminio signalo perdavimą į ląstelės vidų. Tačiau, norint efektyviai kontroliuoti šios ligos simptomus, labai svarbu reguliariai lankytis pas reumatologą, kuris turi įvertinti ligos eigą, vaistų efektyvumą, ir, esant reikalui, – pakeisti gydymą, jį sustiprinti arba sumažinti. Tik reguliarus gydymo koregavimas, atsižvelgiant į paciento individualią ligos eigą ir rodiklius, leidžia pasiekti geriausių rezultatų.

– Kokios reumatoidinio artrito komplikacijos gresia, jei gydytis uždelsiama?

– Dažniausiai reumatoidinis artritas pažeidžia vien tik sąnarius, pirminės sisteminės šios ligas formos – retos. Tačiau jei sąnarių uždegimas ilgą laiką nebus numalšintas, atsiras pakitimų kraujagyslėse, vidaus organuose.

Jei sąnarių uždegimas ilgą laiką nebus numalšintas, atsiras pakitimų kraujagyslėse, vidaus organuose.

– Ar tiesa, kad reumatoidinis artritas gali būti gydomas chirurginiu būdu?

– Toli pažengęs reumatoidinis artritas – tai yra jo sukeltos sąnarių deformacijos, gali būti koreguojamos ir chirurginiu būdu. Dažniausiai tai – sąnarių protezavimas. Chirurgija reumatoidinio artrito atveju – tai ligos sukeltų deformacijų atitaisymas, bet jis tikrai neatstoja ilgalaikio medikamentinio gydymo, būtino sergant šia liga.

– Gydymas būna efektyvus?

– Sėkmingo gydymo atvejus stebime kiekvieną dieną. Šiuolaikinio medikamentinio gydymo pagalba remisiją ar minimalų ligos aktyvumą, kai nejaučiama ligos simptomų, liga neprogresuoja, pasiekia daugiau nei pusė pacientų. Tikimės, kad ateityje tokių atvejų tik daugės.