SAM brandina dar vieną ligoninių reformą: mums turi pavykti

„Šiauliuose neteikia paslaugų, tai į Joniškį atvažiavau“, – tarstelėjo pacientė.

Moters laukia operacija – nesvarbu, miestas mažesnis, bet gydytojais pasitiki. Dabar Joniškyje paslaugų suteikiama daugiau. Anot ligoninės vadovo, reikėjo tik pakeisti darbo modelį.

„Rajono ligoninės turi akivaizdžią ateitį, jeigu yra pasirenkamos nišos, kurios gali veikti, o ne šokama virš bambos darant tai, ką iš tikrųjų reikėtų koncentruoti regiono centruose“, – sakė Joniškio ligoninės  Martynas Gedminas.

Naktį Joniškyje gyventojai skubią pagalbą gautų, tačiau atlikti sudėtingos procedūros būtų pervežti į regiono centrą – Šiaulius.

„Mes perėjome prie labiau rizikingų, t.y. stacionarinės chirurgijos atsisakėme, prie minimaliai intervencinių metodų – perėjome prie dienos chirurgijos“, – pasakojo ligoninės vadovas.

„Šitokia slauga, šitokia tvarka – ideali. Maistas geras...“ – kalbėjo pacientė. „Viskas yra, ko man reikia. Nereikia važiuoti nei į Šiaulius, nei į Vilnių“, – sakė žurnalistų sutikta moteris. „Labai geri gydytojai – dabar naujų priėmė“, – tarstelėjo kita.

„Buvome reikalingi, galvojame, kad būsime ir toliau reikalingi. Tik nežinome, kokios apimties“, – šyptelėjo Slaugos skyriaus vedėja Egidija Sudeikienė. 

„Priėmimo skyriuje šiuo metu dirba tik skubios medicinos gydytoja ir teikia pagalbą visą parą. Taip pat užtikriname ir visas reanimacines paslaugas iki paros laiko, – sakė Skubios medicinos gydytoja Vaida Vasiliauskaitė.

Joniškio ligoninė – gerasis pavyzdys. Tačiau yra įstaigų, kur situacija kardinaliai skiriasi. Medikų Lietuvoje pakankamai. Gyventojai poliklinikose ir ligoninėse lankosi daug dažniau nei kitose šalyse. Tačiau pasigirti gera sveikata lietuviai negali.

„Išvengiamų hospitalizacijų, išvengiamo mirtingumo rodikliai po vizito į gydymo įstaigas yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje“, – detalizavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Tad reforma – būtina. Anot ministro, didelės ligoninės savaime nėra gėris, o mažosios – blogis. Tačiau, kad skyriai kokybiškai funkcionuotų, juose turi būti atliekamas ir tam tikras skaičius paslaugų.

„Gimdymų reikia turėti apie 600 tam, kad efektyviai ir racionaliai funkcionuotų skyrius, o chirurginių operacijų – ne mažiau tūkstančio“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Ministras sako, kad nenurodinės, kas turi įsteigti ar uždaryti kokią nors ligoninę. Tad kalbamasi su savivaldybėmis.

„Kad keistumėme šitą situaciją, nes argi galima taip toliau tęsti?“ – tarstelėjo A. Dulkys.

„Tikslas – sumažinti stacionarinės pagalbos vartojimą, kuris pas mus, Lietuvoje, yra žymiai per didelis, nes daugelį ligų galima pagydyti ambulatoriškai – taip padidinti ambulatorinės pagalbos vartojimą“, – aiškino D. Jankauskienė.

Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra keturios ligoninės – net vienuolikoje skyrių darbas dubliuojasi. Tad ministerija mato – teks persitvarkyti.

„Yra planuojama, kad Klaipėdoje turėtų būti tretinio lygio – pačio aukščiausio lygio įstaiga – ligoninė, kuri būtų klinikų analogas tiek Kaunui, tiek Vilniui. Tokia turėtų atsirasti ir Klaipėdoje. Kaip ji atsirastų – kurios dabartinės ligoninės pagrindu, ar ligoninių sujungimo pagrindu, tai dar tebėra diskusijų klausimas“, – kalbėjo savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.

Vis dėlto žmonės abejoja, ar pertvarka duotų ką gero. „Man atrodo, kad nereikia. Jūrininkų ligoninė yra Jūrininkų ligoninė, o čia ta universitetinė... Taip jau žmonės įpratę“, – teigė gyventoja. „Ligoniams gal ir būtų sunkiau patekti pas gydytojus. Vis tiek visi jau žino visą tą planą – žino savo gydytojus, visą tą organizaciją“, – svarstė kita pašnekovė.

„Aš ir mano komanda matome, kad kai kurioms savivaldybėms reikia visiškai kitokių paslaugų nei jos yra dabar vystomos“, – sakė A. Dulkys.

Kitiems metams biudžetas numatytas didesnis, tačiau jeigu pokyčiai neįvyks, pinigų vis tiek neužteks. Savivaldybių atsakymų ministerija lauks iki gruodžio 10 dienos. „Tie, kurie tai padarys vėliau, vėliau ateis ir investicijos arba visai neateis, nes, aš jums pasakau, – nebūsiu tas ministras, kuris pasirašinės pinigų įsisavinimo projektus. Tai yra apie 800 mln. eurų, kurie Lietuvą galėtų pasiekti per artimiausius penkerius metus“, – prognozavo sveikatos apsaugos ministras.

Apie ligoninių pertvarką kalbama jau ne pirmą kartą, tačiau dabartinė valdžia sėkme neabejoja. „Mums turi pavykti“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras.

Įstatymų projektą, susijusį su reforma, Seimui tikimasi pateikti pavasarį.