„Anksčiau paprastu peršalimu sirgę žmonės gali turėti tam tikrą imunitetą nuo COVID-19 ligos – „malonią hipotezę“ pateikė mokslininkai, kurią dar reikia įrodyti. La Jollos imunologijos instituto Kalifornijoje mokslininkai ištyrė 11 kraujo mėginių, paimtų prieš 2 metus iš žmonių, kurie sirgo kitos rūšies koronaviruso sukelta peršalimo simptomais pasireiškiančia infekcija. Pusėje mėginių buvo su ligomis kovojančios T-ląstelės, kurios laboratorijoje atpažino SARS-CoV-2 virusą, o 20 proc. – galinčių virusą nužudyti ląstelių“, – feisbuke trečiadienį rašė profesorius.

Primena ir lauke būti atsargiems

Anot profesoriaus, lauke yra saugiau nei biure ar parduotuvėje. „Gryname ore ir esant didesniam atstumui tarp žmonių pavojus užsikrėsti COVID-19 liga mažėja. Bet valgant lauke, naudojantis baseinų drabužių spintelėmis, būnant tokiose vietose kaip paplūdimiai ar minioje, kyla pavojus susidurti su žmonėmis, kurie, patys to nežinodami, gali būti užsikrėtę. Būnant lauke, specialistų nuomone, reikia laikytis 2 m atstumo nuo kitų žmonių, o jei atstumo išlaikyti neįmanoma, dėvėti veido kaukę. Jei nusprendėte susitikti su draugais, taip pat reikia imtis saugumo priemonių: svarbu, kad nesiburtų daug žmonių, nesidalinkite maistu, įrankiais arba gėrimais, plaukite rankas, laikykitės 2 m. atstumo nuo žmonių, kurie negyvena jūsų namuose“, – rašo profesorius.

Vien tik kalbant infekuotam žmogui gali išsiskirti tūkstančiai lašelių, kurie 8-14 min. gali laikytis ore. Bet lauke pavojus įkvėpti šių lašelių mažesnis, nes net lengvas vėjelis greitai išsklaidys sergančio žmogaus paskleistus virusus ir šalia esantys žmonės gaus daug mažesnį virusų kiekį, todėl bus mažesnė ir žalos tikimybė.

„Vaikštinėjant, bėgiojant arba važiuojant dviračiu priartėjus per arti prie kito žmogaus kelias sekundes, nėra didelio pavojaus, bet rekomenduojama dėvėti veido kaukę, jei ketinama artintis prie kitų žmonių. Jei kas nors pasitiesia paplūdimio patiesalą 2 m. perimetru nuo jūsų ir ruošiasi pasilikti ilgiau, kyla rizika, bet venkite konfrontacijos, kuri tik didins pavojų užsikrėsti. Plaukiojant baseinuose, ežeruose arba jūrose pavojus kyla ne dėl vandens, bet dėl sąlyčio su žmonėmis vandenyje arba netoli vandens. Nors mokslininkai neturi duomenų apie SARS-CoV-2, kiti koronavirusai vandenyje nesilaiko ir yra labai jautrūs chlorui“, – teigė profesorius.

Anot jo, kavinė lauke gali atrodyti saugi, kol žmonės nepradės vaikščioti pro šalį be kaukių. „Padavėjai turėtų dėvėti kaukes. Didžiausią pavojų užsikrėsti kelia lankytojai netoli jūsų stalo, kurie nėra jūsų namiškiai. Užsikrėsti galima ir ilgiau sėdint ir kalbantis, dalinantis maistu ir tais pačiais įrankiais, jei vienas iš svečių užsikrėtęs ir apie tai nežino. Net lauke kyla pavojus užsikrėsti virusais palietus užkrėstą paviršių – restorano meniu, parko suoliuką arba krėslą pievoje ir po to – sau veidą. Tyrimai parodė, kad laboratorijos sąlygomis virusai gali gyvuoti 3 dienas ant kietų paviršių, tokių kaip plienas ir plastmasė, ir apie 24 val. ant kartono. Šie virusai atsparesni karščiui ir drėgmei nei daug kitų virusų. Karantinas, kaip laikina išimtinė priemonė, buvo reikalingas tam, kad „neperdegtų“ sveikatos sistema, o žmonės išmoktų gyventi šalia COVID-19. Kadangi virusai dar nedingo, o simptomai tik kas antram žmogui gali pasireikšti per dvi savaites nuo užsikrėtimo, neįmanoma žinoti kur ir kada galite susidurti su naujaisias koronavirusais, todėl net ir lauke, jau nekalbant apie uždaras patalpas, reikia būti atsargiems“, – rašė S. Čaplinskas.

Sukėlė nerimą policijos darbas

Profesorius trečiadienio rytą taip pat pasidalijo ir įrašu, kuris jam sukėlė nerimą. „Policija Nemenčinės plente (pakeliui iš koronaviruso židiniu buvusios Nemenčinės) stabdo visus vairuotojus ir testuoja bekontaktiniais daugkartiniais alkotesteriais. Man tai kelia didelį nerimą. Visgi, manyčiau, kad kol kas nuo tokio testavimo, galimai rizikingo infekcijos plitimo prasme, būtina susilaikyti“, – savo nuomonę dėstė S. Čaplinskas.