Rūpestis vaiko sveikata – ne be taisyklių: ką reikia žinoti tėvams?

Vaiką vieną leisti pas gydytojus nevalia, pastarieji negali konsultuoti mažojo paciento be suaugusiojo – vieno iš tėvų arba teisiškai įgalioto palydovo. Įgaliojimo reikia net ir seneliams.

Privalo rūpintis tėvai

Kai vakare staiga sukarščiavusios penkiametės močiutė atvežė vaikaitę į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių, sužinojo, kad sergančiais vaikais turi rūpintis tėvai, o ne seneliai. Pastarųjų į gydymo įstaigą atvežtiems mažiesiems ligoniams medikai turi teisę pagalbos neteikti.

"Neatidėliotina, skubi pagalba teikiama, kad ir kas sergantį vaiką atvežtų. Kas kita – nuolatinė sveikatos priežiūra, profilaktiniai patikrinimai, skiepai", – neteisingai išgirstą žinią interpretavusią močiutę pataiso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaikų ligų klinikos ir Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė sako neretai gaunanti klausimų, ar gali vaikas vienas eiti pas gydytoją, jei ne, kas turi teisę lydėti nepilnametį į gydymo įstaigą, pasirašyti už jį, kad neprieštaraujama diagnostikos ir gydymo procedūroms.

"Vaiko vieno pas gydytojus leisti negalima, kad ir kokio amžiaus jis būtų. Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai, įtėviai ar globėjai. Jų pareiga nuo pat gimimo vaiką prirašyti pasirinktoje sutartį su teritorine ligonių kasa turinčioje poliklinikoje, pas pasirinktą šeimos ar vaikų ligų gydytoją", – aiškina Ž.Baigienė.

Tėvams ir globėjams žinotina, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu. Jo neturint, gydytojas negali atlikti net ir kasmetinio privalomo vaiko sveikatos profilaktinio patikrinimo. Tačiau, pabrėžia Valstybinės ligonių kasos specialistė, kai vaikui būtina skubi medikų pagalba, ji turi būti teikiama ir nesant tokių atstovų.

Būtina įteisinti

Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami prižiūrėti artimiems giminaičiams. Net ir sveikiems vaikams mažiausiai kartą per metus reikia apsilankyti pas medikus dėl sveikatos pažymos, skiepų ir panašiai.

"Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) niekas, išskyrus tėvus, negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. O turint atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą, sunegalavus vaikui, su juo kreipiantis į gydymo įstaigą rūpesčių nekiltų", – pataria Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus specialistė Ž.Baigienė.

Pasak jos, tėvų pareiga, prieš išvykstant ilgesniam laikui gyventi ir dirbti į kitą valstybę – sutvarkyti savo vaiko atstovavimo ir priežiūros klausimus. Sulaukę 16 m. jaunuoliai jau gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą.

"Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose",– aiškina Ž.Baigienė.

Vaiko vieno pas gydytojus leisti negalima, kad ir kokio amžiaus jis būtų.

Sprendžia tik savivaldybė?

Tačiau LSMU Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius R.Kėvalas pritaria Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros docentei mokslų daktarei Indrei Špokienei, kuri teigia, kad notaro patvirtintas įgaliojimas rūpintis vaiko sveikata nėra tas pats, kaip įgalioti asmenį disponuoti materialiu turtu ar sąskaita banke.

"Vaikas nėra civilinės apyvartos objektas, todėl negalima įgalioti kito asmens būti pagal įstatymą vaiko atstovu sveikatos priežiūros įstaigoje. Toks teisės suteikimas yra teisiškai ydingas", – I.Špokienės nuomone, notarai neturėtų tvirtinti tokių įgaliojimų, kuriais nepilnamečių vaikų tėvai savo pareigas paveda tretiesiems asmenims.

Profesorius R.Kėvalas pritaria, kad sveikatos priežiūros įstaigos neturėtų tokių įgaliojimų vertinti kaip tinkamo dokumento, patvirtinančio atstovavimą nepilnamečiui. Išeitis, kai tėvai laikinai negali rūpintis savo vaikais – kreiptis į savivaldybę, kad būtų skiriama vaiko laikinoji globa tėvų prašymu ir pagal įstatymą paskirtas atstovas, galintis priimti atsakingus sprendimus.

"Vienintelis teisinis kelias, kai tėvai palieka vaikus – kreiptis į savivaldybę, Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad būtų skirta vaiko laikinoji globa, rūpyba. Ji gali būti suteikta seneliams, kitiems giminaičiams ar net kaimynams", – aiškina profesorius R.Kėvalas, pabrėždamas, kad svarbiausia – pasitikėjimas asmeniu, kuris bus atsakingas už vaiko sveikatą.

Kas tas asmuo, tėvai gali rekomenduoti, Vaiko teisių apsaugos tarnyba – įvertinti.

Kai pavojaus nėra

"Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme reglamentuota, kad vaikams iki 16 m. sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kai pacientui gresia pavojus gyvybei ir reikalinga neatidėliotina, skubi pagalba. Tuomet gydytojas pats priima sprendimus", – papildo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką ir mastą labai griežtai reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas.

"Kiekvieną šios pagalbos veiksmą reikia pagrįsti ligonių kasoms, kad už jį būtų sumokėta. Kol kas būtinoji pagalba finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, nors turėtų būti kitaip – iš valstybės fondo", – pastebi profesorius R.Kėvalas.

Skubios pagalbos skyriuje turi būti teikiamos medicinos paslaugos tiems ligoniams, kurių gyvybei gresia pavojus arba kuriems nesuteikus tokios pagalbos laiku iškyla sunkių komplikacijų grėsmė.

Skirtingos rankos

Skubioji medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas. Pirmoji – kai būklė pati ūmiausia, sutrikus kvėpavimui, gausiai kraujuojant, išsivysčius šokui, ištikus traukulių priepuoliui, sutrikus sąmonei, kai visiškai nereaguojama į balsą ir skausmą ir panašiai.

Skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į gydymo įstaigą, kai ligonį kankina labai stiprus, 9–10 balų skausmas, nesustabdytas gausus kraujavimas, kūno temperatūra labai aukšta, vaiko – iki šešių mėnesių – 38,5 laipsnio, vyresnio – 40 laipsnių, arba mažesnė nei 35, ūmiai atsiradęs hemoraginis bėrimas ir dar daugybė kitų indikacijų.

Trečios kategorijos ligoniams skubi pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 30 min., ketvirtos – ne vėliau kaip per valandą nuo atvykimo į gydymo įstaigą.

"Mūsų pasiūlymu, į ketvirtos kategorijos skubios pagalbos teikimo mastą įtraukta vaikų būklė – daugiau kaip 38 laipsnių karščiavimas, nemąžtantis ilgiau kaip parą, vartojant karščiavimą mažinančius vaistus", – profesorius R.Kėvalas primena, kad vaikams iki 12 m. aspirino duoti negalima.

Nepateisina nekantrumo

Ar temperatūrai nekrentant laukdami parą laiko neprisišauksime komplikacijų? Vaikų ligų gydytojas R.Kėvalas sako, kad 95–98 vaikai iš šimto karščiuoja dėl virusinių infekcijų, bet likusieji gali karščiuoti ir dėl meningokoko, pneumokoko.

"Tai labai grėsmingos bakterijos. Karščiavimas yra ligos simptomas, bet norint ją nustatyti svarbu ir kiti požymiai: vangumas, mieguistumas, bėrimas, vėmimas. Tik įvertinus bendrą būklę, kuri kiekvieno ligonio yra skirtinga, priimamas sprendimas, galima laukti ar ne", – aiškina profesorius R.Kėvalas.

Jis nepriekaištauja, tik konstatuoja, kad apie 70–80 proc. Skubios pagalbos skyriaus pacientų nepatenka nė į vieną skubiosios medicinos pagalbos masto kategoriją, vadinasi, gali sulaukti šeimos gydytojo pagalbos. Dėl to šiems pacientams Skubios pagalbos skyriuje neretai tenka palaukti, kol pagalba bus suteikta sunkesniems ligoniams.

Tačiau tikroji jų būklė paaiškėja tik po apžiūros? Profesorius R.Kėvalas tai patvirtina ir priduria, kad dėl to Skubios pagalbos skyriuje konsultuojami absoliučiai visi atvykusieji, kurių tėvai nerimavo ir negalėjo kreiptis į savo šeimos gydytoją, tik nepateisina nekantrumo ir pretenzijų, kad tenka ilgai laukti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių