Rūkymas ir plaučių vėžys: kuo ilgiau rūkoma, tuo didesnė rizika susirgti

  • Teksto dydis:

70-metei Adelei plaučių vėžys pirmiausia pasireiškė skausmais nugaroje. Šiandien moteris gydosi ir sako jaučiasi gerai. Nors didžiąją gyvenimo dalį nerūkė, jaunystėje ji sako studentaudavusi su cigarete. Medikai pabrėžia: rūkymas išlieka pagrindinė plaučių vėžio priežastis, o šią ligą pastebėti anksti vis dar sudėtinga.

Aptiko atsitiktinai

Adelės kelias su onkologine liga prasidėjo netikėtai. Moteris pasakoja pas gydytoją apsilankiusi tuomet, kai pajuto skausmą nugaroje. „Skaudėjo stuburą, ėjau pas gydytoją neurologą. Jis man pasiūlė apsilankyti pas gydytoją pulmonologą. Man atliko tyrimus ir plaučiuose aptiko naviką. Gydytis pradėjau Nacionaliniame vėžio institute (NVI)“, – pasakoja moteris, kuriai buvo diagnozuotas III stadijos plaučių vėžys.

Žinia apie diagnozę Adelei trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus: „Kai sužinojau, kad man vėžys, netikėjau. Maniau, gal ką gydytojai supainiojo. Galvojau, tai vyksta ne su manimi, o kažkur šalia. Kilo klausimų: iš kur, kaip?“ – prisimena pacientė.

Šiandien Adelė kalba optimistiškai. Garbaus amžiaus moteris džiaugiasi, kad chemoterapijos kursas buvo sklandus, nepykino. Dabar jai paskirta spindulinė terapija.

Adelė neslepia: jaunystėje sutraukdavo vieną kitą cigaretę: „Rūkiau, kol studentavau, – penkerius metus. Bet ne vežimais. Prie kavos, su draugėmis. Žaisdavome su cigaretėmis,“ – pasakoja Adelė. Nors dūmo netraukia jau seniai, moteris ragina rūkalius šį įprotį mesti dabar pat.

Ligos gydymo proveržis

Anot NVI Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo krūtinės chirurgo prof. Sauliaus Cicėno, per pastaruosius dešimtmečius įvyko plaučių vėžio gydymo proveržis.

Saulius Cicėnas. / Redakcijos archyvo nuotr. 

Kaip plaučių vėžį nustatyti anksti – šių dienų iššūkis, kadangi ankstyvų simptomų jis neturi.

„Prieš 20–25 metų žinojome, kad yra tam tikrų vaistų, kuriuos taikant išplitusiam vėžiui gydyti galima pasiekti geresnių rezultatų. Kalbėjome apie „auksinį standartą“, tačiau 2000 m. buvo ištirta, kad jo efektyvumas gydant išplitusį ar vietiškai išplitusį plaučių vėžį yra 20 proc. Tada pradėta ieškoti kitų būdų, kaip geriau paveikti šią nepagydomą ligą. Vienas būdų – pooperacinė chemoterapija. Tačiau atlikus tyrimus buvo pastebėta, kad ši chemoterapija efektyvi ne visiems pacientams. Giliau paanalizavus, aptikta pirmųjų mutacijų: kai navike yra genų mutacijų, kurių chemoterapija neveikia. Kiti vaistai – veikia. Tai galima vadinti pirmuoju proveržiu. Dar vienas proveržis – imunoterapija. Buvo atrasta vaistų, kurie slopina imunoreceptorius“, – apie ligos gydymą pasakoja S. Cicėnas.

Profesorius pabrėžia, kad svarbiausia šią ligą diagnozuoti anksti: „Plaučių vėžį nustatę ankstyvose stadijose ir pradėję ligą gydyti, galime tikėtis geresnių rezultatų. Naviką galima pašalinti, taikyti pooperacinį gydymą, ir rezultatai žymiai pagerėja. Kaip plaučių vėžį nustatyti anksti – šių dienų iššūkis, kadangi ankstyvų simptomų jis neturi. Kai atsiranda simptomų – tai jau yra vietiškai pažengęs arba išplitęs plaučių vėžys“, – sako S. Cicėnas.

Medikas atkreipia dėmesį į tai, kad, ištyrus naviką genetiškai, pacientui galima parinkti tinkamiausią individualizuotą gydymą.

„Genetinė naviko raiška yra pagrindinis dalykas, pagal kurį parenkamas plaučių vėžio gydymas, esant tiek ankstyvųjų, tiek vėlyvųjų stadijų ligai. Priklausomai nuo genų raiškos, gydymas parenkamas individualiai kiekvienam pacientui. Tai yra pats geriausias būdas už akių užbėgti ligos plitimui, metastazių atsiradimui, vietiniam atkryčiui“, – pasakoja profesorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad NVI pacientai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose. Tai leidžia gauti Lietuvoje dar netaikomą, šiuolaikinį plaučių vėžio gydymą.

„Kartu su kolegomis vykdome daugybę tarptautinių plaučių vėžio klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvaujantys pacientai gauna naujesnį gydymą, kurio Lietuvoje dar nėra. Tai puiki galimybė šia liga sergantiems žmonėms gauti šiuolaikinį gydymą. Todėl pacientus, kuriems gydytojai siūlo dalyvauti tokiuose tyrimuose, raginu dalyvauti“, – kalba gydytojas krūtinės chirurgas.

Kaip gydoma liga?

NVI gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė pabrėžia, kad plaučių vėžio gydymo taktika priklauso nuo to, kokios stadijos liga aptinkama.

„Kai nustatoma I ar II stadija, chirurgai gali pašalinti naviką. Žinoma, tai priklauso nuo paciento būklės. Kartais operacinio gydymo skirti negalima. Atsižvelgiant į paciento būklę ir kitas ligas, skiriama chemoterapija ir spindulinis gydymas. Pagal gydytojo patologo atsakymą parenkame gydymo taktiką. Pastaruoju metu išplitusiam, metastazavusiam plaučių vėžiui galimas gydymas imunoterapija kartu su chemoterapija. Esant vietiškai išplitusiam plaučių vėžiui, kai negalima operacija, imunoterapiją galima skirti po chemospindulinio gydymo. Gydymas priklauso nuo paciento vėžio ląstelių tipo ir ligos stadijos. Išplitusiu IV stadijos plaučių vėžiu sergantiems pacientams rekomenduojama gydymo kombinacija taikant chemoterapiją ir imunoterapiją. Šiandien Lietuvoje galime ištirti tik dvi plaučių vėžio genų mutacijas. Jas nustačius skiriame individualizuotą gydymą. Labai tikiuosi, kad ateityje galėsime savo pacientams ištirti daugiau nei du vėžio genus ir tada parinkti tinkamą gydymą“, – pasakoja gydytoja pulmonologė.

Ji antrina S. Cicėnui, kad ankstyvosiose stadijose plaučių vėžys paprastai neturi jokių simptomų. Dauguma pacientų yra rūkaliai, kurie ir taip skundžiasi kosuliu. Riziką susirgti plaučių vėžiu didina ilgas buvimas dulkėtose patalpose, darbas su lakiomis, kvėpavimo takams pavojingomis medžiagomis nedėvint respiratorių ir kiti veiksniai.

Pirmoji rekomendacija – nerūkyti. Jei rūkote, pulmonologai ir kitų sričių specialistai gali padėti mesti rūkyti. 

„Pirmoji rekomendacija – nerūkyti. Jei rūkote, pulmonologai ir kitų sričių specialistai gali padėti mesti rūkyti. Taip pat reikia paminėti ir darbuotojų sveikatos patikrinimą – vieniems jis atliekamas kasmet, kitiems – kas dvejus metus. Jei rūkote, dirbate su kenksmingomis medžiagomis, reikia prašyti gydytojo, kad jums padarytų plaučių rentgenogramą“, – rizikos veiksnius vardija V. Gedvilaitė.

Anot medikės, nustatyti daugiau ankstyvojo plaučių vėžio atvejų padėtų prevencinė plaučių vėžio programa, kuri Lietuvoje nevykdoma.

„Plaučių vėžio patikros programa atsiranda vis daugiau Europos šalių. Skirtingos šalys įdiegia skirtingas programas: vienose programa veikia tik rūkaliams, kurie rūko daug metų, kitose – programa priklauso tam tikrai žmonių amžiaus grupei, nepriklausomai nuo to, ar jie rūkė, ar ne. Būtų naudinga šią programą įdiegti ir Lietuvoje. Tai leistų ankstyvą plaučių vėžį nustatyti dažniau, tikėtis sėkmingesnio gydymo. Tačiau reikia, kad ir patys pacientai norėtų ateiti pasitikrinti. Pastebime, kad net plaučių rentgenogramos rūkaliai nenori daryti. Nebent prispiria bėda, kamuoja sunkus kosulys, iškosėjimas skreplių su kraujo priemaiša ar kiti blogėjantys simptomai. Norėtųsi, kad bent kartą per metus rūkantys žmonės nueitų pas šeimos gydytoją ir pasidarytų plaučių rentgenogramą“, – reziumuoja V. Gedvilaitė.

Ką daro rūkymas?

NVI gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba pabrėžia, kad rūkymas išlieka pagrindinė plaučių vėžio priežastis. „Su tabako dūmais į mūsų organizmą patenka labai daug kenksmingųjų medžiagų – jų suskaičiuojama iki 4 tūkst. Iš jų 400–500 gali būti kancerogeninės medžiagos. Šios medžiagos žalos tą pačią sekundę nepadaro, tačiau per tam tikrą laiką sukelia ligų, taip pat ir plaučių vėžį. Rūkantys žmonės gali susirgti lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu, tuberkulioze, kitomis infekcinėmis ligomis. Rūkymas sukelia maždaug tris ketvirtadalius visų plaučių ligų“, – apie tai, kokią žalą organizmui daro rūkymas, pasakoja S. Zaremba.

Anot gydytojo, labai svarbus ir rūkymo stažas, ir rūkymo intensyvumas: kuo ilgiau ir daugiau žmogus rūko, tuo didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu kyla.

„Rūkymas plaučių vėžį sukelia ne staiga, liga išsivysto per 20–30 metų, kartais ir vėliau. Didelę įtaką šios ligos atsiradimui turi surūkomų cigarečių skaičius, kiek metų žmogus rūko, ar giliai įkvepia tabako dūmus, kokias cigaretes rūko – su filtru ar be jo. Kuo kiekvienas iš šių faktorių intensyvesnis ir ilgesnis, tuo labiau didėja rizika susirgti plaučių vėžiu“, – aiškina gydytojas.

Pastaruoju metu sparčiai populiarėja alternatyvūs tabako gaminiai – elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas. Jais neretai pakeičiamos tradicinės cigaretės. Ar šie tabako gaminiai mažiau kenkia sveikatai? Anot S. Zarembos, šių produktų poveikis žmogaus organizmui ištirtas per mažai, tačiau žalą sveikatą daro visi tabako gaminiai.

„Elektroninėse cigaretėse ar kaitinamojo tabako gaminiuose kancerogeninių medžiagų yra mažiau nei įprastinėse cigaretėse, nes nėra dervų. Tačiau alternatyviuose tabako gaminiuose išlieka nikotinas, kuris išlaiko priklausomybę rūkymui. Be to, minėtuose tabako gaminiuose yra daugybė kitų medžiagų, kurios neigiamai veikia mūsų kvėpavimo takus, kuriose yra įvairių metalų, pvz., cinko, nikelio, kurie su laiku taip pat gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Svarbu paminėti, kad, palyginti su tradicinėmis cigaretėmis, alternatyvūs tabako gaminiai vartojami neilgai, jie yra nepakankamai ištirti. Reikėtų ne vienus metus stebėti tokius rūkalius, kad būtų galima daryti išvadas, kaip kitokios cigaretės veikia sveikatą. Tačiau rizika susirgti neabejotinai yra“, – apie rizikas pasakoja S. Zaremba.

Pasak jo, saugus rūkymas neegzistuoja. Todėl net ir mažai rūkantis žmogus turi didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu nei nerūkantis.

„Nepavojingo rūkymo nėra. Rūkant į mūsų organizmą patenka kenksmingų medžiagų. Be abejo, geriau rūkyti mažiau nei daugiau. Žmogus, kuris surūko 20 cigarečių per dieną, turės didesnę ir greitesnę riziką susirgti plaučių vėžiu, nei surūkantis 5 cigaretes per dieną. Tačiau rizika susirgti vis tiek yra didesnė, nei visai nerūkančiam žmogui. Taigi, saugaus rūkymo nėra“, – pabrėžia krūtinės chirurgas.

Anot mediko, mesti rūkyti niekada nevėlu. Anksčiau tai padarius, sumažėja rizika susirgti tiek plaučių vėžiu, tiek kitomis ligomis.

„Mesti rūkyti visada yra gerai. Praėjus 10 metų, kai žmogus metė rūkyti, rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, palyginti su žmogumi, kuris teberūko. Be to, rūkymas sukelia ir daugybę kitų ligų, pvz., širdies ir kraujagyslių, virškinimo, inkstų ligas. Metęs rūkyti iki 50 metų, žmogus turi mažesnę riziką susirgti bet kuria rūkymo sukelta liga“, – kodėl verta atsisakyti žalingo įpročio, sako gydytojas.

Anot S. Zarembos, metus rūkyti svarbu būti fiziškai aktyviam, išsimiegoti, sveikai maitintis, vengti buvimo užterštoje aplinkoje. Medikas pabrėžia, kad riziką susirgti plaučių vėžiu didina ir pasyvus rūkymas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
bent zinou nuo ko mirsiu
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių