Ragina nesigėdyti žvynelinės: gali padėti net ir sergant sunkiausiomis formomis

Tampa diskriminuojami

Vis dėlto žvyneline sergantiems žmonėms gyvenimas tampa nemielas ne tik dėl ligos sukeltų padarinių, bet ir dėl aplinkinių požiūrio – šiais grožio kulto laikais žmonės, kurių oda ligos pažeista, tampa visuomenės diskriminuojami. Žvynelinės ligoniai dažnai nusivilia ir gydymu, nes nesulaukia deramos pagalbos. Tačiau ne visi žino, kad mūsų šalyje, kaip ir kitose Vakarų pasaulio valstybėse, ligoniams kompensuojamos efektyvios terapijos, kurios gali padėti ne tik susigrąžinti švarią odą, bet ir išvengti komplikacijų.

"Mokslo duomenimis, žvynelinė ligonių gyvenimo kokybę pablogina panašiai, kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga. Dešimtadaliui pacientų išsivysto artritas. Psoriazė – sisteminė liga. Odos bėrimai – tai visiems pastebima išorė, tačiau psoriazė šiandien siejama su metaboliniu sindromu, širdies kraujagyslių ligomis, psoriaziniu artritu. Šių ligų visuma labai apsunkina kasdienybę, efektyvaus gydymo ir sveikimo galimybes", – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos docentė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė docentė Rūta Gancevičienė ragina siekti, kad kuo paprasčiau būtų prieinamas efektyvus ir modernus gydymas.

Gydytojos žodžiais, žvynelinė yra didžiulė fizinė, socialinė, emocinė ir ekonominė našta.

Atsiranda uždegimo požymių

Vidutinio sunkumo ir sunki žvynelinė nustatoma, jei liga yra pažeidusi didelį kūno plotą, yra uždegimo požymių. "Ji diagnozuojama pacientams ir tuo atveju, jeigu bėrimų yra nedaug, bet jie yra matomose kūno vietose – ant veido, plaštakų, jei pažeisti nagai, nes pacientai dėl neigiamo visuomenės požiūrio neretai apriboja savo socialinį gyvenimą, stipriai išgyvena dėl savo būklės ir patiria sunkumų ir viešajame, ir asmeniniame gyvenime: nenori eiti į kirpyklą, į darbą, nesilanko viešose vietose, nes bėrimus mato visi. Tai gali sukelti psichologinių negalavimų – šie žmonės dažniau serga depresija ir nerimo sutrikimais", – pastebi Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė docentė Jūratė Grigaitienė.

Vidutinio sunkumo ar sunkia žvyneline sergantiems pacientams liga pažeidžia ne tik odą ir nagus, bet ir sąnarius. Psoriazinis artritas nustatomas maždaug trečdaliui žvyneline sergančių ligonių. Negydoma liga gali deformuoti sąnarius ir sukelti kitus sunkius neįgalumo reiškinius, dėl kurių pacientai praranda darbingumą.

Dėl žvynelinės ligoniams padidėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu, žarnyno uždegimo ligomis, taip pat įrodyta, kad žvyneline sergantys pacientai gyvena vidutiniškai ketveriais metais trumpiau dėl padidėjusios metabolinio sindromo rizikos.

Taiko biologinę terapiją

"Žvyneline sergančių 40-mečių miršta dvigubai daugiau nei tokio pat amžiaus nesergančių šia liga, todėl labai svarbu pacientą tinkamai gydyti", – tvirtina Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė.

Iš pradžių visi pacientai gydomi tradiciniais sisteminiais vaistais, kurių dauguma kompensuojama 100 proc. Tačiau jei per šešis mėnesius ligonio būklė nepagerėja, šeimos gydytojas ir dermatologas pacientą turi nusiųsti į žvynelinės gydymo centrus. Dabar tokie centrai veikia Kauno ir Santaros klinikose.

"Lietuva žengia koja kojon su moderniu pasauliu – galima padėti žmonėms, sergantiems net sunkiausiomis ligos formomis. Minėtuose centruose trijų gydytojų konsiliumas nusprendžia, ar ligoniui skirti biologinę terapiją", – teigia profesorė.

Biologinėje terapijoje naudojamas sintetinis baltymas, kuris žmogaus organizme prisijungia prie pažeistos ląstelės ir užrakina uždegimą. Nuo įprasto gydymo skiriasi tuo, kad veikia ne visas organizmo ląsteles, o tik tam tikras, todėl dar vadinama taikinių terapija.

"Jei nepadeda gydymas pirmos eilės biologine terapija, skiriami antros eilės vaistai, kurie veikia dar tiksliau. Jei ir šie vaistai nepadeda, tuomet skiriami trečios, ketvirtos eilės", – aiškina S.Valiukevičienė.

Lietuva žengia koja kojon su moderniu pasauliu – galima padėti žmonėms, sergantiems net sunkiausiomis ligos formomis.

Ligoniui kuo anksčiau turi būti skiriamas individualiai parinktas gydymas, kad liga nepažeistų sąnarių ar vidaus organų. Dėl efektyvios šiuolaikinės terapijos didelės dalies pacientų oda gali būti "švari" lankantis gydymo įstaigoje vos keletą kartų per metus. "Vaistų yra daug. Pacientui turi būti parinktas tinkamiausias ir saugiausias vaistas", – sako J.Grigaitienė.

Pašnekovės ragina ligonius pasitikėti gydytojais ir neužsiimti savigyda, nes šitaip jie užleidžia ligą, tokius pacientus gydyti net tik gerokai sunkiau, bet ir brangiau.

Centras bus ir Klaipėdoje?

Šiuo metu Lietuvoje biologine terapija gydoma apie 300 ligonių, tačiau ši terapija reikalinga keliems tūkstančiams žmonių, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia psoriaze, pažeidusia daugiau nei 10 proc. kūno odos. Deja, dėl COVID-19 pandemijos taikomų apribojimų daug ligonių pas gydytojus nepatenka.

"Pagal dabar galiojančią tvarką ligonis gali kreiptis į šeimos gydytoją, jis nusiųs pas dermatologą pagal gyvenamąją vietą. Šiuo metu tai ypač svarbu, nes pandemijos metu sunku patekti pas šeimos gydytoją. Ir šeimos gydytojas, ir dermatologas siunčia ligonį į žvynelinės gydymo centrą", – tvarką aiškina J.Grigaitienė.

Diskutuojama, kad žvynelinės gydymo centras galėtų veikti ir Klaipėdoje, jei prie dviejų dermatovenerologų prisijungtų gydytojas reumatologas, turintis gydymo biologine terapija patirties. Jei tokia tvarka būtų patvirtinta, Klaipėdos krašto ligoniams nebereikėtų į gydymo įstaigas vykti taip toli.

"Kiekvienas žmogus ne tik savo likimo, bet ir sveikatos kalvis, – pabrėžia S.Valiukevičienė. – Jis turi kreiptis į gydytojus."

Pasak profesorės, gydytojai vaistus skiria pagal parengtą vaistų skyrimo metodiką, kuri yra šiuolaikiška, prilygstanti Vakarų šalių metodikoms. Tačiau gydytoja mano, jog netolimoje ateityje tam, kad pacientas greičiau patektų pas specialistus, gydymas pirminiais vaistais galėtų būti apribotas iki trijų mėnesių ir suformuluotas naujas gydymo tikslas – pasiekti, kad bėrimų kiekis sumažėtų ne 75 proc., kaip yra dabar, o 100 proc.

"Nė vienas pacientas nenori būti išbertas, – teigia profesorė. – Vaistų yra, tik turime padaryti juos prieinamesnius ligoniams. O ligoniai turi kreiptis į gydytojus."

"Būkime atsakingi už savo sveikatą, nebegalima slėptis – reikia gydytis, ir pasaulyje dėl žvynelinės bus mažiau kančios", – ragina R.Gancevičienė.