- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, kaip ir geresnių pavasario orų, taip ir palankesnių epidemiologinių tendencijų, panašu, teks palaukti. „Tą rodo ir praėjusios savaitės Vilniaus epidemiologinės diagnostikos duomenys“, – tvirtino epidemiologė.
„Trumpai apie praėjusią savaitę. Kuo verta pasidžiaugti? Praėjusią savaitę mažiau atvejų epidemiologai fiksavo ugdymo įstaigose. Tendencijos, kas užsikrečia, nesikeičia: absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų – darželinukai. Priešingai, pradinių klasių mokinukų grįžimą į mokyklos suolus Vilniuje toliau lydi sėkmė. Neabejoju, kad darželiuose pradedami paviršių tyrimai dėl SARS-CoV-2 prisidės, kad situacija juose keistųsi į gerąją pusę.Tai sveikintinas ir labai reikalingas Vilniaus savivaldybės sprendimas!“ – socialiniame tinkle rašė R. Lingienė.
Tendencijos, kas užsikrečia, nesikeičia: absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų – darželinukai.
Epidemiologė aptarė ir sergamumo rodiklius šeimoje. „Taip pat praėjusią savaitę COVID-19 ligos atvejų, fiksuotų šeimose, tendencijos grįžo į labiau įprastas pastarajam mėnesiui. Šeimose patvirtinta 38 proc. atvejų, kai savaitę prieš tai – 42 proc. Ką būtina pasakyti dėl šeimų? Privalome išlikti dėmesingi vieni kitiems, stebėti, kaip jaučiasi mūsų tėvai, vaikai, su kuriais gyvename. Vienam pajutus simptomus – vengti kontakto, o kitiems šeimos nariams, nors ir nejaučiantiems simptomų, neiti į darbą, ugdymo įstaigas. Nors daugiau sektorių atsivėrė, džiugu, kad pastarąją savaitę mažėjo COVID-19 ligos atvejų darbovietėse. Tai rodo, kad žinome, galime ir gebame prisitaikyti prie naujos realybės labiau susitelkę ir daugiau dėmesio skirdami prevencijai ir profilaktikai. Grožio salonai irgi laikosi duoto žodžio, kad svarbiausias jų rūpestis – darbuotojų ir klientų saugumas“, – socialiniame tinkle rašė NVSC atstovė.
Freepik.com nuotr.
Praėjusios savaitės rezultatą siejame su išaugusiu mobilumu, fiziniais kontaktais ir greičiau plintančiomis viruso atmainomis.
„Kas kelia didžiausią susirūpinimą? Praėjusią savaitę matome atvejų, kai žmonės negali pasakyti, kur tiksliai užsikrėtė, šuolį: nuo 38 proc. iki 48 proc. Praėjusios savaitės rezultatą siejame su išaugusiu mobilumu, fiziniais kontaktais ir greičiau plintančiomis viruso atmainomis. Tiesa, šis rodiklis visą pandemijos laikotarpį banguoja ir, nors jis svarbus, svarbiau, kad visais tais atvejais nustatome sąlytį su užsikrėtusiaisiais turėjusius žmones ir juos izoliuojame, taip pat išsiaiškiname vietas, kur užsikrėtę žmonės lankėsi. Būtent tai padeda nutraukti viruso plitimo grandinę. Kas tie žmonės, kurie konkretaus infekcijos šaltinio įvardinti negali? Kaip ir keturias savaites prieš taip, taip ir praėjusią savaitę stebime, kad daugiau nei pusė vilniečių, kurie epidemiologams nesuteikė informacijos, kur galėjo užsikrėsti, lankėsi savo darbo vietose (dauguma jų – biurų, gamybos pramonės, prekybos darbuotojai). Praėjusią savaitę stebime, jog tarp nežinančių, kur užsikrėtė, 2 proc. padaugėjo nedirbančių pensininkų“, – situaciją aptarė R. Lingienė.
Primenu, kad rekomendacija nekeliauti, nebent tai būtina dėl darbo ar kitų svarbių priežasčių, išlieka.
Epidemiologė įvardijo, kur Vilniuje fiksuojami didžiausi protrūkiai. „Protrūkių skaičius? Lyginant pastarąsias dvi savaites, jų mažėjo: nuo 88 iki 72 proc. Struktūra: 37,5 proc. ugdymo įstaigos (prieš savaitę – 29,5 proc.); 18,1 proc. prekybos įmonės (prieš savaitę – 8 proc.); 11,1 proc. gamybos įmonės (prieš savaitę – 12,5 proc.). Įvežtiniai atvejai? Epidemiologinės diagnostikos duomenys rodo, kad įvežtinių atvejų skaičius „banguoja“. Primenu, kad rekomendacija nekeliauti, nebent tai būtina dėl darbo ar kitų svarbių priežasčių, išlieka“, – feisbuke rašė epidemiologė.
R. Lingienė gyventojams taip pat pateikė ir rekomendacijas. „Skiepytis. Testuotis. Mažinti kontaktus. Dėvėti kaukes. Nepamiršti rankų higienos P. S. panašu, kad ir šį pavasarį labiau nei nauju lūpdažiu būtina pasirūpinti tinkama veido kauke“, – įrašą socialiniame tinkle baigė NVSC Vilniaus departamento vadovė.
Freepik.com nuotr.
Praėjusią parą šalyje nustatyti 1168 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9957 molekuliniai (PGR) ir 7406 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 483,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.
Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 19 tūkst. 122 žmonės, antrą – 6192. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 528 tūkst. 668 asmenų, abiem – 199 tūkst. 314. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 45,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 57,2 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 35 proc. 60–69 metų gyventojų.
Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 797 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudota 727 tūkst. 982 dozės. Kol kas nepanaudota 78 tūkst. 543 vakcinos dozės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Dulkys lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje: aptarė reformas3
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei viceministrė Danguolė Jankauskienė šiandien lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL). ...
-
Kauno klinikų medikai mažojo paciento tėvams sugrąžino viltį
Mažasis Kauno klinikų pacientas Danas visai neseniai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Šiandien jis atrodo guvus, linksmas ir sveikas berniukas. Kaip teigia tėtis Svajūnas, iš šono stebint sūnų, net neatrodo, kad jis gal...
-
I. Šimonytė: siūlymas atsisakyti „amžinojo“ embrionų šaldymo – racionalus1
Nors premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad šiuo metu Seime svarstomas siūlymas koreguoti „amžinojo“ embrionų saugojimo nuostatas, paliekant 10-ties metų ribą, daliai visuomenės gali pasirodyti etiškai nepriimtinas...
-
COVID-19 statistika: 280 naujų atvejų, nė vienas žmogus nemirė2
Praėjusią parą nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Galūnės amputacijos išvengti gali padėti minimaliai invazyvus gydymas
Pagrindine vyrų mirtingumo priežastimi Lietuvoje vis dar išlieka kardiovaskulinės ligos, kurioms priklauso ir periferinių arterijų liga. Respublikinės Panevėžio ligoninės gyd. intervencinis radiologas Mantas Buitkus teigia, jog mūsų vyrai yra...
-
Hipertenzija – liga, varginanti vis jaunesnio amžiaus žmones: kokie žalingi įpročiai didina grėsmę?
Aukštas kraujospūdis – vienas dažniausių Lietuvos gyventojus varginančių sveikatos sutrikimų. Gegužės 17-ąją, minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, siekiama atkreipti ne tik ja sergančių, bet ir sveikų žmonių dėmesį – laik...
-
Gydytojai paneigė dešimt mitų, susijusių su organų donoryste
Viena jautriausių temų, apie kurias gali kalbėtis artimieji – tai organų donorystė. Tai sudėtinga tema, kadangi yra kalbama apie mirtį – artimo žmogaus praradimą. Nepaisant to, toks pokalbis yra labai reikalingas, kadangi nelaimės akimirk...
-
Hipertenzija – tylusis žudikas: kaip pastebėti ir apsisaugoti
Aukštas kraujo spaudimas, dar kitaip vadinamas hipertenzija, yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų visame pasaulyje. Ne išimtis yra ir Lietuva. Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis mūsų &scaro...
-
Žygyje – individualios rekomendacijos širdžiai
Paskaita, žygiu per mišką ir pirmą kartą Lietuvoje išbandytu prietaisu – taip klaipėdiečiai kartu su Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologais ir partneriais Klaipėdos universitete paminėjo Tarptautinę širdies nepakanka...
-
NVSC: spalį prasidėjęs gripo sezonas baigiasi1
20-oji metų savaitė yra paskutinė 2021–2022 m. gripo sezono savaitė. Šis gripo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalį, baigiasi, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. ...