„Trumpai apie praėjusią savaitę. Kuo verta pasidžiaugti? Praėjusią savaitę mažiau atvejų epidemiologai fiksavo ugdymo įstaigose. Tendencijos, kas užsikrečia, nesikeičia: absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų – darželinukai. Priešingai, pradinių klasių mokinukų grįžimą į mokyklos suolus Vilniuje toliau lydi sėkmė. Neabejoju, kad darželiuose pradedami paviršių tyrimai dėl SARS-CoV-2 prisidės, kad situacija juose keistųsi į gerąją pusę.Tai sveikintinas ir labai reikalingas Vilniaus savivaldybės sprendimas!“ – socialiniame tinkle rašė R. Lingienė.

Tendencijos, kas užsikrečia, nesikeičia: absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų – darželinukai.

Epidemiologė aptarė ir sergamumo rodiklius šeimoje. „Taip pat praėjusią savaitę COVID-19 ligos atvejų, fiksuotų šeimose, tendencijos grįžo į labiau įprastas pastarajam mėnesiui. Šeimose patvirtinta 38 proc. atvejų, kai savaitę prieš tai – 42 proc. Ką būtina pasakyti dėl šeimų? Privalome išlikti dėmesingi vieni kitiems, stebėti, kaip jaučiasi mūsų tėvai, vaikai, su kuriais gyvename. Vienam pajutus simptomus – vengti kontakto, o kitiems šeimos nariams, nors ir nejaučiantiems simptomų, neiti į darbą, ugdymo įstaigas. Nors daugiau sektorių atsivėrė, džiugu, kad pastarąją savaitę mažėjo COVID-19 ligos atvejų darbovietėse. Tai rodo, kad žinome, galime ir gebame prisitaikyti prie naujos realybės labiau susitelkę ir daugiau dėmesio skirdami prevencijai ir profilaktikai. Grožio salonai irgi laikosi duoto žodžio, kad svarbiausias jų rūpestis – darbuotojų ir klientų saugumas“, – socialiniame tinkle rašė NVSC atstovė.

Freepik.com nuotr.

Praėjusios savaitės rezultatą siejame su išaugusiu mobilumu, fiziniais kontaktais ir greičiau plintančiomis viruso atmainomis.

„Kas kelia didžiausią susirūpinimą? Praėjusią savaitę matome atvejų, kai žmonės negali pasakyti, kur tiksliai užsikrėtė, šuolį: nuo 38 proc. iki 48 proc. Praėjusios savaitės rezultatą siejame su išaugusiu mobilumu, fiziniais kontaktais ir greičiau plintančiomis viruso atmainomis. Tiesa, šis rodiklis visą pandemijos laikotarpį banguoja ir, nors jis svarbus, svarbiau, kad visais tais atvejais nustatome sąlytį su užsikrėtusiaisiais turėjusius žmones ir juos izoliuojame, taip pat išsiaiškiname vietas, kur užsikrėtę žmonės lankėsi. Būtent tai padeda nutraukti viruso plitimo grandinę. Kas tie žmonės, kurie konkretaus infekcijos šaltinio įvardinti negali? Kaip ir keturias savaites prieš taip, taip ir praėjusią savaitę stebime, kad daugiau nei pusė vilniečių, kurie epidemiologams nesuteikė informacijos, kur galėjo užsikrėsti, lankėsi savo darbo vietose (dauguma jų –  biurų, gamybos pramonės, prekybos darbuotojai). Praėjusią savaitę stebime, jog tarp nežinančių, kur užsikrėtė, 2 proc. padaugėjo nedirbančių pensininkų“, – situaciją aptarė R. Lingienė.

Primenu, kad rekomendacija nekeliauti, nebent tai būtina dėl darbo ar kitų svarbių priežasčių, išlieka.

Epidemiologė įvardijo, kur Vilniuje fiksuojami didžiausi protrūkiai. „Protrūkių skaičius? Lyginant pastarąsias dvi savaites, jų mažėjo: nuo 88 iki 72 proc. Struktūra: 37,5 proc. ugdymo įstaigos (prieš savaitę – 29,5 proc.); 18,1 proc. prekybos įmonės (prieš savaitę – 8 proc.); 11,1 proc. gamybos įmonės (prieš savaitę – 12,5 proc.). Įvežtiniai atvejai? Epidemiologinės diagnostikos duomenys rodo, kad įvežtinių atvejų skaičius „banguoja“. Primenu, kad rekomendacija nekeliauti, nebent tai būtina dėl darbo ar kitų svarbių priežasčių, išlieka“, – feisbuke rašė epidemiologė.

R. Lingienė gyventojams taip pat pateikė ir rekomendacijas. „Skiepytis. Testuotis. Mažinti kontaktus. Dėvėti kaukes. Nepamiršti rankų higienos P. S. panašu, kad ir šį pavasarį labiau nei nauju lūpdažiu būtina pasirūpinti tinkama veido kauke“, – įrašą socialiniame tinkle baigė NVSC Vilniaus departamento vadovė.

Freepik.com nuotr.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1168 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9957 molekuliniai (PGR) ir 7406 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 483,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 19 tūkst. 122 žmonės, antrą – 6192. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 528 tūkst. 668 asmenų, abiem – 199 tūkst. 314. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 45,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 57,2 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 35 proc. 60–69 metų gyventojų.

Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 797 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudota 727 tūkst. 982 dozės. Kol kas nepanaudota 78 tūkst. 543 vakcinos dozės.