Pykina? Jūs nebūtinai apsinuodijote!

  • Teksto dydis:

Išsiilgta saulė ir karštis ne visada reiškia puikias atostogas. Specialistai perspėja, kad iš lietuviškos kaitros vykti į dar didesnio karščio zonas ir vasaros atostogoms rinktis pietų šalių didmiesčius gali būti pražūtinga.

Net ir labai apdairių poilsiautojų čia tyko pakankamai neįvertinama sveikatos problema: saulės smūgis ir perkaitimas, dažnai pasireiškiantis apgaulingais apsinuodijimo simptomais.

Neįvertina saulės galios

Karštis, intensyvūs tiesioginiai saulės spinduliai kelia rimtą pavojų ne tik odai, bet ir visam organizmui. Vaistininkė-vedėja Jolita Skinderskienė pastebi, kad jei žmonės jau išmoko saugotis nudegimų, tai ne visi supranta, jog perkaitimas organizmui yra ne mažiau pavojingas.

„Visi žinome, kas yra peršalimas, tačiau apie priešingą procesą, saulės smūgį ir perkaitimą, kuris iš tiesų organizmui yra net gerokai pavojingesnis, dažnai nesusimąstome. Mūsų organizmas geba pats save sušildyti, tačiau atsivėsinti jam labai sunku, todėl sutrinka kūno termoreguliacija. Tokia būklė ypač pavojinga sveikatai: kūno temperatūra pakyla, darosi bloga, svaigsta galva, prasideda pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės“, – vardija specialistė.

Mūsų organizmas geba pats save sušildyti, tačiau atsivėsinti jam labai sunku, todėl sutrinka kūno termoreguliacija.

Pasak jos, šie simptomai ypač kelionėse dažnai supainiojami su apsinuodijimo požymiais, o tuomet ir neteisingai gydomi.

„Mums kažkodėl kur kas įtikinamiau atrodo, kad atostogaudami galėjome apsinuodyti maistu nei tiesiog perkaisti. Taip, simptomai panašūs, tačiau priežastys – skirtingos. Todėl pajutus galvos svaigimą, pykinimą, bendrą silpnumą verčiau kreipkitės į vaistininkus, kuris padės atsekti tikrąją problemos priežastį ir parinks tinkamą gydymą. Be abejo patartina visada su savimi turėti ir kelionių vaistinėlę“, – pabrėžė vaistininkė.

Neapdairumo kaina – šimtai eurų

Kad perkaitimas, saulės smūgis, nudegimai ar net alergija saulės spinduliams pasireiškia išvykus atostogauti į saulėtus kraštus, pastebi ir draudimo bendrovės ekspertai. Jie pasakoja, kad pasitaikė ne vienas atvejis, kuomet žmonės, gegužės–rugsėjo mėnesiais išvykę, pavyzdžiui, į Egiptą, dėl karščio sukeltų negalavimų atsidūrė ligoninėje, prarado sąmonę ar sužinojo, kad yra alergiški saulės spinduliams.

Atostogų metu patirti sveikatos sutrikdymai dėl saulės vidutiniškai kainuoja kelis šimtus eurų.

Draudimo bendrovių ekspertai teigia, kad pagrindinė klaida ta, jog žmonės dažnai pervertina savo toleranciją karščiui, o į šiltus kraštus vyksta nepasiruošę.

Anot specialistų, žmonės galvoja, kad, Turkijoje ar Vietname karštis yra kitoks nei pas mus, neva jis ten įprastas, todėl bus lengviau jį ištverti. Žinoma, vietinių gyventojų organizmas yra geriau prisitaikęs, bet jie ir žino, kaip nuo karščio saugotis. Galbūt todėl vietinių Graikijos, Italijos ar Egipto gyventojų vidurdienį ir nepamatysi besideginant paplūdimiuose. Tačiau mes, šiauriečiai, turime pasirūpinti savimi – praverstų pasižiūrėti, kokia yra konkrečios vietos jutiminė oro temperatūra, drėgmės kiekis bei UV indeksas, galiausiai, ar viešbutyje, kuriame apsistosite, veikia kondicionieriai.

Kaip neperkaisti?

Vykstantiems į šiltuosius kraštus vasarą ir norintiems likti sveikiems vaistininkė Jolita Skinderskienė pataria ypatingai vengti karščiausio dienos meto.

„Esant 35–40 laipsnių temperatūrai labai pavojinga būti lauke. Geriausia šį laiką leisti kondicionuojamose, vėsiose patalpose, o į lauką eiti ankstyvą rytą arba vėlyvą popietę, didžiąją dienos dalį, jei tik įmanoma, praleisti pavėsyje. Taip pat labai svarbu padėti savo kūnui kovoti su karščiu: rengtis šilumai pralaidžiais, šviesiais, natūralių audinių rūbais, nestabdyti prakaitavimo stipriais antiperspirantais. Būtina gerti daug vandens bei atidžiai rinktis maistą ir vengti dehidrataciją skatinančių produktų: sūrių, rūkytų, riebių ir keptų gaminių, alkoholio, kofeino, saldumynų“, – primena J. Skinderskienė.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, ypatingai atidūs savo sveikatai karštuose kurortuose turėtų būti tie, kurie turi kraujotakos, endokrininės sistemos, kardiologinių ir inkstų veiklos sutrikimų, taip pat – vyresni ir antsvorio turintys žmonės.

„Karštis alina organizmą: kūnas aktyviau šalina skysčius, dažnėja pulsas, didėja apkrova širdžiai, tad verta į kelionę pasiimti kraujospūdžio matuoklį. Reikia saugotis ir tiesioginių saulės spindulių, vengti aktyvios fizinės veiklos bei dėvėti galvos apdangalus. Kelis kartus per dieną galima vėsintis gaiviu dušu ar baseino, jūros vandeniu, tik nepatartina tuo piktnaudžiauti – vandens temperatūra neturi būti ypatingai žema, kad organizmui nesukeltumėte šoko. Taip pat turėtumėte nepamiršti gerti mineralinio vandens, nes prakaituojant prarandama daug organizmui reikalingų medžiagų“, – primena vaistininkė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių