Prostatos sveikata: tikri ir tariami baubai

  • Teksto dydis:

Vy­rai kant­rūs ir ne­lin­kę su­reikš­min­ti ne­ga­la­vi­mų, tai ypač jun­ta­ma pan­de­mi­jos me­tu, pa­ste­bi gy­dy­to­jai. Pa­gir­ti­nos sa­vy­bės, bet tik ne ta­da, kai kal­ba su­ka­si apie pro­sta­tos svei­ka­tą ir pa­vo­jin­giau­sią jos li­gą – pro­sta­tos vė­žį. Jis kas­met ati­ma apie 600 su­tuok­ti­nių, tė­čių, sū­nų, bro­lių gy­vy­bių.

Jei tik jiems ar­ti­mos mo­te­rys, ki­ti ar­ti­mie­ji ir šei­mos gy­dy­to­jai pa­ra­gin­tų lai­ku pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti, dau­ge­lio ne­tek­čių bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Ši diag­no­zė ne­be­reiš­kia nuo­spren­džio nei gy­vy­bei, nei vy­riš­ku­mui – nau­ji diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo me­to­dai, ino­va­ty­vios tech­no­lo­gi­jos pa­de­da li­gą nu­sta­ty­ti lai­ku ir efek­ty­viai gy­dy­ti iš­ven­giant komp­li­ka­ci­jų.

Ne­ri­mą ke­lian­ti sta­tis­ti­ka

Lie­tu­vo­je pro­sta­tos vė­žys su­da­ro treč­da­lį vi­sų on­ko­lo­gi­nių vy­rų li­gų ir pir­mau­ja tarp pik­ty­bi­nių na­vi­kų. Tai tę­sia­si ne vie­nus me­tus ir ke­lia di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą, tei­gia Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to (NVI) On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas, Eu­ro­pos uro­lo­gų drau­gi­jos ser­ti­fi­kuo­tas pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo eks­ce­len­ci­jos cent­ro va­do­vas, gy­dy­to­jas uro­lo­gas on­ko­lo­gas dr. Al­ber­tas Ulys.

Jo pa­teik­ti duo­me­nys iš­sklai­do iliu­zi­ją, kad ši li­ga gre­sia tik se­ny­vo am­žiaus vy­rams. Tarp gy­dy­to­jo pa­cien­tų yra ir 50–60 me­tų vy­rų. Ap­mau­du, kad da­lis jų krei­pia­si pa­vė­luo­tai, kai vė­žys jau bū­na pa­sie­kęs tre­čią ar ket­vir­tą sta­di­ją, o ta­da ir gy­dy­mas bū­na su­dė­tin­gas, il­gas, ne vi­suo­met sėk­min­gas.

Sun­kiau­sių li­gos at­ve­jų ir da­lies mir­čių bū­tų iš­veng­ta, jei pro­fi­lak­tiš­kai, nors jau­čia­si pui­kiai ir ne­pas­te­bi jo­kių simp­to­mų, pa­si­tik­rin­tų bent tie, ku­rie pa­ten­ka į Prie­ši­nės liau­kos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­mą. Tai yra vi­si vy­rai, su­lau­kę 50 me­tų. Jei­gu šei­mo­je, tarp ar­ti­mų gi­mi­nai­čių yra sir­gu­sių pro­sta­tos, krū­ties ar kiau­ši­džių vė­žiu (ypač jei sir­go tė­vas ar bro­lis), tai pa­da­ry­ti re­ko­men­duo­ja­ma jau nuo 45-erių, nes to­kiu at­ve­ju ri­zi­ka su­si­rgti smar­kiai išau­ga.

„Kiek­vie­nas vy­ras tu­rė­tų ži­no­ti sa­vo šei­mos anam­ne­zę, ir šei­ma tu­rė­tų jį ska­tin­ti pa­si­tik­rin­ti. Pir­mas žings­nis yra vi­zi­tas pas šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ris su­ren­ka anam­ne­zę. Jei­gu ji ne­pa­lan­ki, tu­ri­me pa­gal­vo­ti apie ge­ne­ti­ko kon­sul­ta­ci­ją ir BRC ge­no mu­ta­ci­ją, ku­ri pa­di­di­na ti­ki­my­bę su­si­rgti pro­sta­tos, krū­ties ar kiau­ši­džių vė­žiu. Šiuos pa­cien­tus tu­ri­me ypač ati­džiai ste­bė­ti“, – aiš­ki­na A.Ulys.

Dr. Al­ber­tas Ulys.

Ty­ri­mų ra­di­niai

Pros­ta­tos pro­fi­lak­ti­nis pa­tik­ri­ni­mas su­si­de­da iš ke­lių da­lių. Pir­miau­sia ima­mas krau­jo mė­gi­nys. Ty­ri­mo me­tu nu­sta­to­mas pro­sta­tos spe­ci­fi­nio an­ti­ge­no kie­kis krau­jy­je (PSA). Tai bal­ty­mas, ku­rį ga­mi­na pro­sta­tos epi­te­li­nės ląs­te­lės. Ser­gant pro­sta­tos vė­žiu, ki­to­mis pro­sta­tos li­go­mis, jo kie­kiai pa­di­dė­ja.

Pa­cien­tai, ku­riems nu­sta­to­mas pa­di­dė­jęs PSA, siun­čia­mi į uro­lo­go kon­sul­ta­ci­ją. Jos me­tu at­lie­ka­ma pro­sta­tos ap­čiuo­pa per tie­sią­ją žar­ną ar­ba trans­rek­ta­li­nis ult­ra­gar­si­nis pro­sta­tos ty­ri­mas, pri­rei­kus – ir pro­sta­tos biop­si­ja.

2019 m. pa­tik­rin­ta 90,2 tūkst. as­me­nų, 15 pro­c. ma­žiau nei 2018 m. Iš jų 11 pro­c. nu­sta­ty­tas pa­di­dė­jęs PSA ro­dik­lis. Po uro­lo­go kon­sul­ta­ci­jos 2 tūkst. pa­cien­tų bu­vo at­lik­ta ir pro­sta­tos biop­si­ja. Be­veik pu­sei iš jų nu­sta­ty­ta pro­sta­tos ade­no­kar­ci­no­ma, tai yra pro­sta­tos vė­žys.

Tarp ki­tų ra­di­nių bu­vo įvai­rios pro­sta­tos li­gos – pro­sta­tos už­de­gi­mas (90 at­ve­jų), ge­ry­bi­nė hi­perp­la­zi­ja (386 at­ve­jai). Joms taip pat bū­din­gas pa­di­dė­jęs PSA.

Geriau anks­ty­va diag­nos­ti­ka

PSA ty­ri­mas anks­čiau bu­vo vie­nin­te­lė ga­li­my­bė anks­ti diag­no­zuo­ti pro­sta­tos vė­žį. Pir­mo­je ir ant­ro­je li­gos sta­di­jo­se jis yra be­si­mpto­mis, ka­dan­gi vys­to­si pro­sta­tos pe­ri­fe­ri­jo­je, ne­sut­rik­do nei šla­pi­ni­mo­si, nei ly­ti­nės funk­ci­jos.

Pas­ta­rai­siais me­tais į pa­gal­bą pa­si­telk­tas dau­gia­pa­ra­met­ris mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­jos (MRT) ty­ri­mas, ku­ris pa­ro­do po­ky­čius pro­sta­to­je ir jų reikš­min­gu­mą. Įta­riant pro­sta­to­je kli­niš­kai reikš­min­gą vė­žį, at­lie­ka­ma nu­sta­ty­to da­ri­nio biop­si­ja kont­ro­liuo­jant ult­ra­gar­su su mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so na­vi­ga­ci­ja. To­kiu at­ve­ju vė­žio nu­sta­ty­mo tiks­lu­mas pa­di­dė­ja iki 90 pro­c. ir biop­si­jos at­lie­ka­mos tik kli­niš­kai reikš­min­gam vė­žiui. Šios nau­jo­vės iš es­mės kei­čia pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­nes ga­li­my­bes, pa­žy­mi A.Ulys.

Pros­ta­tos vė­žiui au­gant ir plin­tant per pro­sta­tos kap­su­lę (tre­čio­ji li­gos sta­di­ja), ga­li bū­ti jau­čia­mas mau­di­mas tarp­vie­tė­je, apa­ti­nė­je pil­vo da­ly­je, šla­pi­me ga­li at­si­ras­ti krau­jo, šla­pi­ni­ma­sis pa­daž­nė­ja. Esant ket­vir­tai sta­di­jai, vė­žiui iš­pli­tus, skau­da kau­lus, ga­li su­trik­ti inks­tų funk­ci­ja. Pa­sak sky­riaus ve­dė­jo, kas­met diag­no­zuo­ja­ma dau­giau nei 100 pro­sta­tos vė­žio su me­tas­ta­zė­mis kau­luo­se, limf­maz­giuo­se at­ve­jų. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad dėl nau­jo me­di­ka­men­ti­nio gy­dy­mo, ra­dio­te­ra­pi­jos, gy­dy­mo ra­džiu šių pa­cien­tų iš­gy­ve­na­mu­mo krei­vė smar­kiai išau­go, o gy­ve­ni­mo ko­ky­bė pa­ge­rė­jo, bet vi­sais at­ve­jais geriau anks­ty­va diag­nos­ti­ka.

Pa­de­da ge­ne­ti­niai tes­tai

„Kaip mi­nė­jau, daug nau­din­gos in­for­ma­ci­jos on­ko­lo­gams su­tei­kia dau­gia­pa­ra­met­rė mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­ja. Be šio ty­ri­mo sun­ku įsi­vaiz­duo­ti šiuo­lai­ki­nę pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­ką, ku­rios tiks­las – tiks­liai nu­sta­ty­ti pro­sta­tos vė­žio ži­di­nių lo­ka­li­za­ci­ją ir jų pik­ty­biš­ku­mą. Siū­lo­ma at­lik­ti biop­si­jas tik iš kli­niš­kai reikš­min­gų ži­di­nių. Ši me­to­di­ka su­ma­ži­na ne­rei­ka­lin­go gy­dy­mo at­ve­jus, nu­sta­čius kli­niš­kai ne­reikš­min­gą vė­žį, siū­lo­ma jį tik ak­ty­viai ste­bė­ti. To­kiems pa­cien­tams ak­ty­vaus ste­bė­ji­mo re­zul­ta­tai iš­gy­ve­na­mu­mo ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bės pra­sme ge­res­ni nei ra­di­ka­laus gy­dy­mo“, – ti­ki­na gy­dy­to­jas.

Nus­ta­tant kli­niš­kai reikš­min­gą ar ne­reikš­min­gą vė­žį, į pa­gal­bą pa­si­tel­kia­mi ir ge­ne­ti­niai tes­tai, ku­rių me­tu ti­ria­mas šla­pi­mas. Jie pa­de­da priim­ti spren­di­mą, kaip ge­riau elg­tis. Nau­ji pro­gnos­ti­niai ge­ne­ti­niai tes­tai spe­cia­lis­tams pa­de­da ap­si­spręs­ti dėl ste­bė­ji­mo tak­ti­kos.

Tik ne­di­de­lė da­lis pro­sta­tos na­vi­kų au­ga grei­tai, at­si­ran­da me­tas­ta­zių. Net 85 pro­c. pro­sta­tos vė­žio at­ve­jų nė­ra la­bai pik­ty­biš­ki, vy­ras be jo­kių in­ter­ven­ci­jų, di­de­lių komp­li­ka­ci­jų ga­li gy­ven­ti vi­są gy­ve­ni­mą. Ak­ty­viai ste­bint nuo­lat at­lie­ka­mi PSA ty­ri­mai, pro­sta­tos pal­pa­ci­ja (DRE), mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­ja, esant in­di­ka­ci­jų kar­to­ja­ma pro­sta­tos biop­si­ja.

Dėl naujo medikamentinio gydymo, radioterapijos, gydymo radžiu šių pacientų išgyvenamumo kreivė smarkiai išaugo, o gyvenimo kokybė pagerėjo, bet visais atvejais geriau ankstyva diagnostika.

Įver­ti­na ri­zi­ką

Ak­ty­vaus pa­cien­to ste­bė­ji­mo lai­ko­tar­piu, jei ne­ga­li­ma at­lik­ti MRT, siū­lo­ma tri­ma­tė echos­ko­pi­ja su vaiz­do re­konst­ruk­ci­ja ir his­tos­ke­na­vi­mu. Ty­ri­mas nu­ro­do, ku­rio­je vie­to­je yra vė­žio ži­di­nys, ko­kiu at­stu­mu nuo pro­sta­tos kap­su­lės, koks jo tū­ris.

Jau tre­jus me­tus pro­sta­tos biop­si­jos at­lie­ka­mos naudojant mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so na­vi­ga­ci­jos sis­te­mą. Ji su­jun­gia 3D ult­ra­gar­si­nį ty­ri­mą ir MRT. Pros­ta­tos vė­žys ir jo ak­ty­vu­mas ge­riau­siai ma­to­mas mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so vaiz­duo­se. Ult­ra­gar­so ir MRT vaiz­dų su­lie­ji­mo sis­te­ma lei­džia tiks­liai nu­sta­ty­ti na­vi­ko vie­tą.

Gy­dy­to­jams nu­spren­dus, kad pro­sta­tos vė­žį rei­kia gy­dy­ti dėl di­de­lės ri­zi­kos, kai ku­rių di­dė­jan­čių pa­ra­met­rų, sten­gia­ma­si la­bai in­di­vi­dua­liai įver­tin­ti kiek­vie­no pa­cien­to būk­lę, ga­li­my­bes. Tai­ko­mi įvai­rūs gy­dy­mo me­to­dai: chi­rur­gi­nis, spin­du­li­nis, mi­ni­ma­liai in­va­zi­niai.

Per me­tus sky­riu­je at­lie­ka­ma per 200 pro­sta­tos vė­žio ope­ra­ci­jų, maž­daug treč­da­lis pa­cien­tų ope­ruo­ja­mi tau­so­jan­čiu la­pa­ros­ko­pi­niu bū­du. Pa­si­tel­kia­ma ir ro­bo­ti­zuo­ta ran­ka, ji dir­ba tiks­liai, at­ku­ria chi­rur­go ran­kos ju­de­sius. NVI uro­lo­gų sva­jo­nė yra ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja, ku­ri lei­džia jaus­tis kom­for­tiš­kai chi­rur­gui ir trum­pi­na gi­ji­mo lai­ką. Tai ypač ak­tua­lu pan­de­mi­jos me­tu.

Nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos

Spin­du­li­nė te­ra­pi­ja neį­si­vaiz­duo­ja­ma be mo­der­naus nau­jos kar­tos li­ni­ji­nio grei­tin­tu­vo, ku­ris ge­ba ste­reo­tak­siš­kai spin­du­lį nu­tai­ky­ti į pro­sta­tos na­vi­ką, me­tas­ta­zes ir jas su­nai­kin­ti.

Sėk­min­gai pra­dė­tas gy­dy­ti ket­vir­tos sta­di­jos vė­žys, kai me­tas­ta­zių skai­čius ri­bo­tas. To­kiais at­ve­jais tai­ko­ma pro­sta­tos ir me­tas­ta­zių spin­du­li­nė te­ra­pi­ja, ji de­ri­na­ma su hor­mo­nų ­te­ra­pi­ja. Dar vie­nas gy­dy­mo bū­das – di­de­lių do­zių bra­chi­te­ra­pi­ja, ku­ri tai­ko­ma pro­sta­tos vė­žio re­ci­dy­vui gy­dy­ti. Dėl šio gy­dy­mo vie­nu ar dviem sean­sais ga­li­ma vi­siš­kai su­nai­kin­ti vė­žį. Kai ži­di­nys lo­ka­li­zuo­tas tam tik­ro­je pro­sta­tos da­ly­je, tai­ko­ma fo­ka­li­nė bra­chi­te­ra­pi­ja.

Krio­te­ra­pi­ja kont­ro­liuo­jant ult­ra­gar­su tai­ko­ma at­si­nau­ji­nu­siam pro­sta­tos vė­žiui po spin­du­li­nės te­ra­pi­jos gy­dy­ti ar­ba fo­ka­li­nei te­ra­pi­jai. Ti­ki­ma­si, kad šių pro­ce­dū­rų atei­ty­je bus at­lie­ka­ma žy­miai dau­giau. Šis me­to­das pa­si­žy­mi ma­ža komp­li­ka­ci­jų ri­zi­ka, to­dėl ypač tin­ka, kai pa­cien­tui dėl vie­nos ar ki­tos prie­žas­ties ne­ga­li­ma tai­ky­ti chi­rur­gi­nio gy­dy­mo.

Ne­pai­sant gy­dy­to­jų pa­stan­gų ir nau­jų tech­no­lo­gi­jų, komp­li­ka­ci­jų vis dėl­to pa­si­tai­ko, kons­ta­tuo­ja pa­šne­ko­vas. Pap­ras­tai jos ne­di­de­lės ir ne­ke­lia pa­vo­jaus gy­vy­bei – daž­niau­siai tai šla­pi­mo ne­lai­ky­mas, erek­ci­jos su­tri­ki­mai. Šiems pa­cien­tams ga­li pa­gel­bė­ti nau­jos kar­tos po­šlap­li­nių raiš­čių imp­lan­ta­vi­mas, jie žy­miai pa­ge­ri­na funk­ci­nius ro­dik­lius, gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Ne vi­si nau­ji vais­tai pa­sie­kia­mi

Di­džią­ją da­lį mir­čių nuo pro­sta­tos vė­žio le­mia ypač pik­ty­biš­ka, hor­mo­nams re­zis­ten­tiš­ka me­tas­ta­zi­nė li­ga. Pros­ta­tos vė­žys yra pri­klau­so­mas nuo tes­tos­te­ro­no. Jo kie­kį ga­li­ma vi­siš­kai su­ma­žin­ti at­li­kus chi­rur­gi­nę kast­ra­ci­ją (pa­ša­li­nus sėk­li­des) ar­ba tai at­li­kus me­di­ka­men­tais, t.y. tai­kant hor­mo­nų ­te­ra­pi­ją.

De­ja, po ku­rio lai­ko vė­ži­nės ląs­te­lės prie jos įpran­ta ir kai il­gai ne­gau­na šio hor­mo­no, pa­čios pra­de­da jį ga­min­ti iš cho­les­te­ro­lio. Šį me­cha­niz­mą su­stab­do nau­ji vais­tai, blo­kuo­jan­tys hor­mo­no ga­my­bą. Jie pri­ski­ria­mi ant­ros ei­lės hor­mo­nų ­te­ra­pi­jai. Šiuo­lai­ki­nė hor­mo­nų ­te­ra­pi­ja de­ri­na­ma su pir­mos ir ant­ros ei­lės an­tiand­ro­ge­nais. Lie­tu­vo­je jau ke­le­rius me­tus jie taip pat kom­pen­suo­ja­mi.

De­ja, vė­žys ir prie jų il­gai­niui įpran­ta. Jei jis itin ag­re­sy­vus, pe­rei­na į kau­lus, at­si­ran­da me­tas­ta­zių ki­tuo­se or­ga­nuo­se, gy­do­ma che­mo­te­ra­pi­ja. Ji ga­li bū­ti pir­mos ei­lės, kai nau­do­ja­mi se­niau su­kur­ti vais­tai, ir ant­ros, kai nau­do­ja­mi nau­ji, jie taip pat kom­pen­suo­ja­mi.

Che­mo­te­ra­pi­ja su­ma­ži­na skaus­mus, ga­na ge­rai to­le­ruo­ja­ma, to­dėl pa­ge­ri­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, jį pail­gi­na. Tiems, ku­riems ji nee­fek­ty­vi, o me­tas­ta­zės lo­ka­li­zuo­ja­si kau­luo­se, ski­ria­mas pa­žan­gus gy­dy­mas ra­dio­nuk­li­du ra­džiu (Ra-223). Tai ypa­tin­gas al­fa da­le­les spin­du­liuo­jan­tis izo­to­pas. Jei me­tas­ta­zių yra tik kau­luo­se, jis ten pa­ten­ka ir jas ap­švi­ti­na ne­lies­da­mas svei­kų au­di­nių.

Nau­do­jant šį pre­pa­ra­tą pail­gė­ja lai­ko­tar­pis iki nau­jų me­tas­ta­zių kau­luo­se at­si­ra­di­mo, ge­riau pakeliamas skaus­mas, pa­ge­rė­ja gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Gy­dy­mas ra­džiu tu­rė­tų bū­ti pra­de­da­mas, kol me­tas­ta­zės kau­luo­se dar ma­žos ir ne­su­ke­lia grės­min­gų komp­li­ka­ci­jų. JAV yra su­kur­ta ke­le­tas me­di­ka­men­tų, skir­tų hor­mo­nams re­zis­ten­tiš­kam vė­žiui, kai dar nė­ra me­tas­ta­zių, gy­dy­ti. NVI on­ko­lo­gai ti­ki­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu jie pa­sieks ir Lie­tu­vą. Da­bar šiuos vais­tus gau­na pa­cien­tai, da­ly­va­vę stu­di­jo­se, nau­jų vais­tų pro­gra­mo­se. Jų nau­da aki­vaiz­di, nes dau­gu­mai dau­giau kaip tre­jiems me­tams nu­to­li­na me­tas­ta­zių at­si­ra­di­mą.

Pros­ta­tos vė­žio diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mas vis daž­niau re­mia­si mo­le­ku­li­niais ty­ri­mais, ku­rių me­tu nu­sta­to­mi pro­sta­tos vė­žio bio­žy­me­nys ir re­cep­to­rių mu­ta­ci­jos. Da­lis žmo­nių tu­ri BRC ge­no mu­ta­ci­ją. Tu­rin­tiems šią mu­ta­ci­ją ir ser­gan­tiems hor­mo­nams re­zis­ten­tiš­ku me­tas­ta­zi­niu vė­žiu yra ga­li­my­bė tai­ky­ti nau­jus vais­tus pa­gal nau­jų vais­tų pro­gra­mą. „Orien­tuo­ja­mės į atei­ties me­di­ci­ną, ku­ri yra in­di­vi­dua­li kiek­vie­nam pa­cien­tui, – pa­gal li­gos iš­pli­ti­mą, lo­ka­li­za­ci­ją, ge­ne­ti­nius duo­me­nis. Taip ga­li­me pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų net be­vil­tiš­kais at­ve­jais“, – api­bend­ri­na On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių