- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin skaudus.
Užsako remiantis spėjimais
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Vytauto Usonio, situacija greičiausiai ir nepasikeis, kol nepradėsime į skiepijimą ir skiepus žiūrėti kitaip ir nepakeisime skiepų politikos.
„Pas mus dažniausiai viskas vyksta spėliojimo būdu: atsakingos institucijos apklausia kitas institucijas kiek šiemet panaudota skiepų, pridedama kažkoks procentas daugiau ir vykdomas užsakymas. Tačiau tuomet turime tai, ką turime dabar – padidėjo skiepų poreikis ir sėdime be skiepų. Ypatingai tai aktualu kalbant apie skiepus prieš gripą, nes tai kiekvienam sezonui specialiai gaminami skiepai, kurių pagaminama tiek, kiek užsako valstybės ir nėra galimybės jų pagaminti papildomai, jau prasidėjus skiepijimo kampanijai“, – sako profesorius.
Jei būtų sukurtas įprotis skiepytis, tokių „proginių“ žmonių, kuriems prireiktų skiepų, būtų gerokai mažiau.
Ypatingai skaudžiai skiepų trūkumą pajutome šiemet, mat iškilus COVID-19 pavojui gerokai didesnis skaičius žmonių panoro skiepytis, tad pagal praėjusio gripo sezoną numatytas skiepų nuo gripo poreikis visiškai neatitiko realaus poreikio.
Pagal medikų rekomendacijas, siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 sunkios formos, rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir kitų plaučių ligas galinčių sukelti virusų. Tačiau jei kitų skiepų netrūksta, su skiepais nuo gripo situacija daug sudėtingesnė. Kodėl?
Gaminamas tik reikiamas skiepų kiekis
Pagrindinė priežastis – dauguma mikroorganizmų kasmet nekinta, o gripo virusas kasmet būna kitoks. Paprastai gripo pokyčius stebintys mokslininkai pagal einamąjį gripo sezono viruso tipą sausio-vasario mėnesiais nustato, koks viruso tipas, tikėtina, bus kito gripo sezono metu. Būtent tos viruso padermės naudojamos vakcinų gamybai. Kasmet kitokie. Vasario pabaigoje – kovą visos šalys vakcinų gamintojams pateikia užsakymus kiek planuoja įsigyti skiepų. Pagal šias paraiškas planuojamos gamybos apimtys.
„Žinoma, gamintojai pagamina šiek tiek daugiau. Bet tas kiekis nedidelis, nes kitais metais ši vakcina nebetiks, o vaistų utilizavimas – labai brangus. Reikia suvokti, kad gripo skiepai nėra tas gaminys, kur galima paleisti stakles ir greitai pagaminti papildomą kiekį. Pavyzdžiui, jų gamybai naudojami specialūs, specialiose fermose auginamų vištų kiaušiniai. Vištoms neįsakysi greitai padėti jų daugiau. Ir tai tik viena maža gamybos proceso detalė“, – pasakoja V. Usonis.
Pasak profesoriaus, Lietuvai dar pavyksta laviruoti dėl savo dydžio – pasauliniu mastu mūsų poreikiai labai nedideli, tad dažnai pavyksta nupirkti papildomą kiekį vakcinų iš atsargų, kartais pasinaudojame tuo, jog didžiosios šalys nesunaudoja savo užsakyto kiekio.
„Mes ne tik maži, bet ir skiepijamės labai nedaug. Jei Europoje dažnoje šalyje pasiskiepyja apie pusė ir daugiau gyventojų, o rizikos grupėms priklausančių žmonių vakcinacija prieš gripą siekia daugiau kaip 70 proc., Lietuvoje pasiskiepija mažiau nei 10 proc. žmonių, gal tik nemokamai skiepijamų 65 ir vyresnių asmenų, nėščiųjų bei lėtinėmis ligomis sergančiųjų asmenų grupė labiau saugosi. Bet esant tokiai situacijai, net nedidelis procentinis skiepų poreikio augimas labai juntamas ir skiepų pritrūksta“, – pasakoja V. Usonis.
Reikia keisti skiepų politiką
Žmonės nesiskiepija, o kai išgirsta, kad skiepai nuo kažko apsaugos, puola skiepytis, nors užsakymai jau prieš daugiau nei pusmetį padaryti ir nėra galimybės juos koreguoti.
Profesoriaus manymu, reikėtų keisti pačią skiepijimo politiką. „Visų pirma reiktų labiau komunikuoti skiepų naudą. Lietuvoje, ypač apie gripo skiepus, prikurta labai daug mitų, melo. Tačiau nėra valstybinės politikos, kuri teiktų adekvatų atsaką ir paaiškintų apie šių skiepų naudą. Tad žmonės nesiskiepija, o kai išgirsta, kad skiepai nuo kažko apsaugos, puola skiepytis, nors užsakymai jau prieš daugiau nei pusmetį padaryti ir nėra galimybės juos koreguoti. Jei būtų sukurtas įprotis skiepytis, tokių „proginių“ žmonių, kuriems prireiktų skiepų, būtų gerokai mažiau“, – svarsto mokslininkas.
Taip pat skiepijimo procedūros galėtų būti geriau organizuotos, nepaliekant to savieigai. Šiuo metu rizikos grupėms priklausantys žmonės Lietuvoje skiepijami nemokamai, tačiau tik tie, kurie išreiškia tokį pageidavimą patys. „Tai reiškia, kad žmogus turi pats sugalvoti, sužinoti ir ateiti skiepytis. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kitose šalyse tie, kam priklauso nemokamas skiepas, atėjus laikui skiepytis gauna žinutę, kad konkrečiu laiku yra laukiami gydymo įstaigoje ir bus paskiepyti. Taip pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turi daug aiškesnius skaičius, nustatytą ir planuojamą skiepijimo tvarką, o ir sveikatos apsaugos sistemai tenka mažesnis krūvis, nes gerokai sumažėja sunkių ligų atvejų“, – sako V. Usonis.
Tad, profesoriaus manymu, norint ateityje išvengti „netikėto gripo“, mums jau dabar reikėtų pradėti galvoti ne tik apie būsimą vakcinų užsakymą, bet ir apie švietimą bei skiepų sistemos sukūrimą, kuri leistų daug tiksliau žinoti skiepų poreikį ir padidinti skiepijimo apimtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...