Profesorius V. Kasiulevičius – apie riziką susirgti COVID-19 įvairioje socialinėje aplinkoje

Užsikrėtimai ne namų aplinkoje

„Pakeliui į spaudą antroji JAV studija, šį kartą besiremianti 614 458 asmenų Niujorke ir 110 330 Sietle mobiliaisiais  duomenimis, analizavo užsikrėtimų riziką, susirgimų dažnį ir ypač daug naujų susirgimų generuojančius įvykius (SSE - super-spreadig events). Ankstesniame savo įraše rašiau apie superplatintojų svarbą, kadangi už daugumą susirgimų yra atsakingi santykinai nedaug žmonių. Maždaug 10 proc. įvykių, kuriuos galima laikyti ypač daug naujų susirgimų generuojančius įvykiais t.y. sukeliančiais daugiau nei aštuonis antrinius užsikrėtimus. Nors masiniai susibūrimai kelia riziką būsimiems SSE, pastebima, kad didžioji dalis užsikrėtimų pirmosios bangos metu buvo susiję su mažesniais renginiais ar susibūrimais darbo vietose, maisto prekių parduotuvėse ar maitinimo įstaigose“, – rašo profesorius.

Tyrėjai pastebėjo, kad vietos, kur įvyksta didžioji užsikrėtimų ir SSE dalis, pandemijos metu keičiasi ir skiriasi skirtinguose vietovėse, o tai įspėja apie žmonių elgsenos komponentų svarbą. Anot V. Kasiulevičiaus, nors įvedus infekcijos plitimo ribojimo priemones mažėja tiek naujų atvejų, tiek daug susirgimų generuojančių įvykių, tačiau ilgainiui keičiantis žmonių elgsenai taikomų priemonių efektas susilpnėja. Analizės rezultatai rodo, kad norint sukurti, įvertinti ir patobulinti veiksmingesnes ir lokalizuotas priemones pandemijai sustabdyti būtina nuolat stebėti užsikrėtimus realiuoju laiku ir atitinkamai reaguoti. Išvada – taikomų priemonių efektyvumui įvertinti būtina stebėti ne tik užsikrėtimų skaičius, bet ir žmonių elgsenos pokyčius.

Užsikrėtimai namų ūkiuose

„Metaanalizė, apėmusi 54 tyrimus ir 77 758 tų tyrimų dalyvius, nustatė, kad sergant COVID-19 antrinių užsikrėtimų dažnis namų aplinkoje 16,6 proc. didesnis nei antrinių užsikrėtimų dažnis sergant SARS-CoV ir Artimųjų Rytų respiraciniu sindromu. Dažniau namiškius užkrečia simptominiai pacientai negu sergantys besimptomėmis formomis. Sutuoktiniai vienas nuo kito užsikrečia dažniau negu jų vaikai, – feisbuke rašė profesorius. – Kokia išvada? Kontaktų apribojimas, kaukės ir socialinė distancija vienam iš namiškių susirgus COVID-19 yra esminis šeimos narių apsaugos principas.“

Užsikrėtimai mokyklose antrosios bangos pradžioje

Gegužės mėnesio tyrimai Izraelio mokyklose rodė milžinišką COVID-19 plitimą visose moksleivių grupėse. Padėtį, anot profesoriaus, pataisė tik mokyklų uždarymas.

Maži vaikai dažniau suserga todėl, kad juos užkrečia vyresni vaikai arba suaugusieji. Tiek asmeninių, tiek šalies švenčių šventimas pasikviečiant svečių susijęs su didesne užsikrėtimo rizika visiems šeimos nariams, taip pat ir vaikams.

„Rugsėjo mėnesį Reggio Emilia provincijoje Šiaurės Italijoje duris atvėrė visos mokyklos, bet buvo įvestos šios COVID-19 priemonės: vaikams visą laiką privaloma dėvėti chirurgines kaukes, išskyrus atvejus, kai mokiniai sėdi prie savo stalo ir nekalba (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar pradinėse mokyklose, kur kaukė nėra privaloma); kiekvienam mokiniui naudojami atskiri stalai, kurie turi būti bent 1 m atstumu nuo kitų mokinių; ribojami mokinių susibūrimai koridoriuose, atskirti mokyklos įėjimai ir išėjimai, sukuriant įvairioms klasėms skirtingus laiko ir erdvės kelius; iki minimumo sumažinamos pamokos, skirtos mokymo programų įsisavinimui; visa popamokinė veikla sustabdyta. Kai kuriose mokyklose siekiant išsaugoti fizinį atstumą, mokiniai suskirstyti į dvi grupes, kurios pakaitomis lanko mokyklą ir derina nuotolinį bei gyvą mokymą“, – rašė V. Kasiulevičius.

Nuo rugsėjo 1 dienos iki spalio 15 dienos regiono ugdymo įstaigose nustatyti pirminiai susirgimai 6 ikimokyklinio amžiaus vaikams ir 2 auklėtojams (mokytojams). Ikimokyklinėse įstaigose nebuvo išaiškinta nė vieno antrinio užsikrėtimo. Pradinėse mokyklose minėtu laikotarpiu išaiškinta 14 pirminių COVID-19 užsikrėtimų ir vienas antrinis. Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose išaiškinti 23 COVID-19 atvejai tarp moksleivių, 5 mokytojų pirminiai užsikrėtimai ir net 37 antriniai atvejai.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad iš 994 tirtų vaikų (kontaktų) iš viso buvo nustatyti 38 antrinio užsikrėtimo atvejai (3,8 proc.): vienoje iš 10 pradinių mokyklų ir dviejose iš penkių vidurinių mokyklų ir šešiose iš 13 gimnazijų. Tarp tirtų 199 su sergančiais asmenimis kontaktavusių mokytojų antrinio užsikrėtimo atvejų nenustatyta. Užsikrėtimų dažnis vidurinėse mokyklose ir gimnazijose buvo reikšmingai didesnis nei pradinėse mokyklose (6,6 proc. versus 0,38 proc.). ikimokyklinėse įstaigose ar tarp mokytojų / darbuotojų antrinių užsikrėtimo atvejų nebuvo nustatyta. Apibendrinant galima teigti, kad užsikrėtimai Reggio Emilia provincijos, Šiaurės Italijoje, mokyklose įvyko 10–18 metų amžiaus grupėje, o ikimokyklinio amžiaus vaikams ir auklėtojams (mokytojams) nebuvo nustatyta antrinio užsikrėtimo atvejų. Dar daugiau, JAV atlikta atvejo - kontrolės studija rodo, kad vaikai COVID-19 dažniau užsikrečia namų aplinkoje negu mokykloje, kai atvyksta asmenys iš kitų namų ūkių, vakarėliuose ar įvairiose renginiuose (vestuvėse, gimtadieniuose), – rašė profesorius. – Kokia tyrimų išvada? Maži vaikai iki 10 metų amžiaus nėra COVID-19 superplatintojai ir vaidina mažą vaidmenį infekcijos perdavime kitiems asmenims. Maži vaikai dažniau suserga todėl, kad juos užkrečia vyresni vaikai arba suaugusieji. Tiek asmeninių, tiek šalies švenčių šventimas pasikviečiant svečių susijęs su didesne užsikrėtimo rizika visiems šeimos nariams, taip pat ir vaikams. Hipotezės: darželių veiklos išsaugojimas nėra susijęs su reikšminga infekcijos plitimo rizika. Sistemiškai taikomos ankstyvos diagnostikos ir prevencijos priemonės reikšmingai mažina infekcijos plitimo riziką tarp moksleivių ir mokytojų. Gali būti, kad šios išvados ir hipotezės taikytinos atsižvelgiant į infekcijos paplitimą šalyje.“

Primename, kad Lietuvoje koronavirusas ir toliau plinta globos namuose, įmonėse, ligoninėse.