„Kodėl karantino poveikio nematyti? „Aš laikausi savo pozicijos, kad karantinas yra paskutinė priemonė“, – sakė praėjusį ketvirtadienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius, dr. H. Kluge'as. Jis teigė palaikantis pakopų sistemą, kur kiekvienoje pakopoje ribojimų priemonės būtų proporcingos ir atsakingai pagrįstos viruso plitimo visuomenėje intensyvumu. Pasak jo, būtent tai sudaro galimybę vyriausybėms geriau pasirinkti veiksmus pagal atitinkamą griežtumo vektorių, kuris gali būti abiejų krypčių, kintantis“, – feisbuke rašė profesorius.

Susidaro įspūdis, kad nėra jokio komunikacijos plano, tiesiog nepasiruošta, o galintys komunikuoti visuomenei žinomi medikai ir kiti poveikio veidai laukia geresnių laikų pagal posakį „vieni nori, bet negali, kiti – gali, bet nenori.

S. Čaplinsko teigimu, karantino poveikį reikia vertinti diferencijuotai. „Mano pozicija jau seniai tokia, kad karantinas turi būti ne tikslas, o tik kaip laikina priemonė tam, kad sudarytume sąlygas valdyti infekciją. Akivaizdu, kad vien tik karantininių ribojimų visuomenei nepakanka – jei nematome tikėto karantino poveikio visuomenėje ir infekcijos plitimo kreivė nelūžta, vadinasi kažko trūksta. Kalbant apie situaciją Lietuvoje, tai ar tikrai visose Lietuvos apskrityse, savivaldybėse tokia bloga (vienodai bloga) situacija? Netikiu. Karantino poveikį reikia vertinti diferencijuotai. Manau, kad tikrai yra savivaldybių (kaip ir organizacijų), kurios gerai tvarkosi, gali būti pavyzdžiu kitiems, todėl tikrai nereikia versti visų jų „nešioti batų nuo to paties kurpalio“, – apie situaciją šalyje mintimis dalijosi S. Čaplinskas. 

Freepik.com nuotr.

Profesoriaus nuomone, šalyje stinga tinkamos komunikacijos apie COVID-19 situaciją strategijos. „Manau, kad valdžios įvestų ribojimų tokia apimtimi, kaip yra dabar, pakanka. Visgi, jeigu taikomos karantininės priemonės neduoda norimo epidemiologinio rezultato, vadinasi, arba priemonės ne tos, arba visuomenė jų nepalaiko, nes kažko nesupranta. Greičiau peršasi mintis, kad visuomenė nepalaiko, todėl reikia kitaip dirbti su visuomene – keisti komunikacijos strategiją, t. y. pradėti tinkamai šviesti ir mokyti žmones. Dabar tai nevyksta, nes yra susikoncentruota vien į sausą statistikos komunikaciją, o ne į atsakymus žmonėms kodėl“, – socialiniame tinkle rašė specialistas.

Manau, kad valdžios įvestų ribojimų tokia apimtimi, kaip yra dabar, pakanka.

„Šviesti žmones, tai jokiu būdu nereiškia vieno, nuolat televizijos ekrane besivaidenančio politiko, komunikuojančio apie draudimus kalbėjimas, bet tai atskira švietimo kampanija, kurioje prevencines žinutes skleidžia  visuomenei žinomi žmonės, ekspertai, profesionalai, medikai, influenceriai, ir net ne šokėjai, dainininkai ar aktoriai. Tokie dalykai numatyti ir rekomenduojami PSO parengtoje COVID-19 komunikacijos strategijoje dar pavasarį“, – teigė S. Čaplinskas.

„Dabar, tiesiog kuo skubiau reikia atsigręžti į žmones ne su bizūnu, karantinu ar kitais draudimais, o su atvira komunikacija ir švietimu, kad patys žmonės norėtų prisidėti prie pandemijos valdymo. Kitaip rezultatų nebus, banguosime nuo karantino prie atlaisvinimo ir vėl prie karantino, net ir turint vakciną, ypač kai kas antras neketina ja skiepytis. Susidaro įspūdis, kad nėra jokio komunikacijos plano, tiesiog nepasiruošta, o galintys komunikuoti visuomenei žinomi medikai ir kiti poveikio veidai laukia geresnių laikų pagal posakį „vieni nori, bet negali, kiti – gali, bet nenori“, – rašė profesorius.

Primename, kad per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1192 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė šeši žmonės, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Dėl kitų priežasčių mirė keturi užsikrėtusieji.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 48 tūkst. 226 asmenys, 36 tūkst. 644 – tebeserga, 11 tūkst. 32 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 392 žmonės, dėl kitų priežasčių – 158 užsikrėtusieji.

Nuo birželio pradžios šalyje registruota 519 įvežtinių atvejų. Per praėjusią parą ištirti 4427 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 267 tūkst. 700.