- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sustiprinamąja doze bus skiepijami sveikatos apsaugos sistemoje, slaugos ir globos įstaigose dirbantys žmonės, taip pat vyresni nei 65 metų gyventojai, praneša Info diena.
„Jau seniai aišku, kad imunitetas koronavirusui susiformuoja ir po skiepo, ir persirgus, tačiau susiformuoja ne visiems vienodai, o iš kitos pusės, pas visus su laiku blėsta. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad sustiprinanti dozė bus reikalinga, tik buvo svarstoma, kada ji bus reikalinga – ar po septynių, ar po aštuonių mėnesių, ar panašiai. Dabar aiškiai rekomenduojama, kad sustiprinanti dozė reikalinga praėjus šešiems mėnesiams. Daugiau laukti yra netikslinga, nes žmogus susidūręs su virusu gali susirgti ir po skiepo“, – aiškino profesorius Saulius Čaplinskas.
Anot S. Čaplinsko, Lietuvoje buvo atliktas ir tyrimas: „Tyrimas įrodė, kad imunitetas susiformuoja, bet su laiku blėsta. Pas tuos žmones, kurie imunitetą įgijo natūraliu būdu, t. y. persirgdami, jis susiformavo stipresnis negu pasiskiepijus. Čia nėra nieko nuostabaus, tik pasikartoja, kas teigiama infekcinių ligų vadovėlyje, bet ta kaina, kuria įgyjamas imunitetas persirgus, yra labai didelė ir paskui labai didelės ilgalaikės pasekmės sveikatai. Dar kartelį buvo įrodymas, kad reikia skiepytis ir reikia sekti, kada imunitetas silpsta, ir pasiskiepyti su stiprinančia doze“.
Esą dabar bus skiepijami vyresni nei 65 metų gyventojai ir medikai. „Daugumoje pasaulio šalių trūksta skiepų, daug žmonių neturi galimybės gauti net pirmos skiepo dozės. Mes esame privilegijuoti, mes turime pakankamai skiepų. Gali būti tik vienintelė rekomendacija skirstyti žmones pagal tai, kas labiau rizikuoja, kam reikia greičiau revakcinuotis, jeigu trūksta skiepų arba neišplėtota infrastruktūra. Lietuvos atveju, kai mes turime pakankamai skiepų ir gerą infrastruktūrą, klausimas, ar išvis reikia skirstyti žmones pagal rizikos kategorijas. Galbūt įsivels daug painiavos ir pan. Kadangi tikrai turime pakankamai skiepų, manau, kad nėra ko laukti ir, pradedant nuo šitų jau minėtų rizikos grupės žmonių, kiekvienas, kuriam jau praėjo šeši mėnesiai po pilnos vakcinacijos, arba jeigu kyla įtarimas, kad galbūt nesusiformavo imunitetas, turėtų nelaukti ir pasiskiepyti sustiprinančia skiepo doze“, – sakė profesorius.
Mes esame privilegijuoti, mes turime pakankamai skiepų.
Kaip teigiama, sustiprinančia doze gyventojai bus skiepijami tik dviem vakcinomis – „Pfizer“ arba „Moderna“. „Tai reiškia, kad tai yra išbandyta, iš kitos pusės, mes turime šitų skiepų atsargas. Manęs dažnai klausia žmonės, ką daryti, jeigu jie pasiskiepijo „AstraZeneca“. Atsakymas būtų labai paprastas – jiems pasisekė. Hibridinis imunitetas, pasiskiepijus toliau „Pfizer“ arba „Moderna“, bus tik stipresnis. Aišku, už viską gyvenime reikia mokėti – galbūt tokiu atveju gali būti ir kiek stipresni pašaliniai reiškiniai, bet ir imunitetą turėsime stipresnį. Tad ta vakcina, kuria bus siūloma revakcinuotis, nesvarbu, kas tai bus, „Pfizer“ ar „Moderna“, tikrai tinkama ir tuo reikia pasinaudoti“, – teigė S. Čaplinskas.
„Nereikia išsigąsti tų pašalinių poveikių, nes jie yra dėl to, kad organizmas reaguoja į skiepą, kad gaminasi imuninės sistemos kariai. Dėl to jauniems žmonės povakcijinės reakcijos būna stipresnės negu senjorams, dėl to, kad jų imuninė sistema dirba geriau. Tad paprasčiausiai reikia būti tam pasiruošus, nusiteikus. Ne pas visus kyla tos stipresnės reakcijos, ne visiems reikia vaistų ar pagulėti namuose, bet reikia būti tam nusiteikus ir pasiruošus, kad galbūt porą dienų gali būti silpnesnis darbingumas, žmogus gali blogai jaustis“, – komentavo jis.
„Panašu, kad prireiks ketvirtosios dozės, bet neaišku, kada. Šiai dienai prognozės yra tokios, kad ketvirtosios dozės, vėl pastiprinančios imunitetą, greičiausiai nereikės po metų, greičiausiai jos gali reikėti vėliau. Bet kol kas tai yra tik prielaidos pagal tai, kaip vystosi imunitetas, kaip formuojasi ir kaupiasi tos imuninės atminties ląstelės. Kiekvienas iš mūsų turėtų suprasti tokį dalyką, kad po to, kai mes persirgome arba pasiskiepijome, jei pas mus bus didelis antikūnų titras ir pakankamas tam, kad jie galėtų įveikti užsikrėtimo atveju naujai papuolančius virusus, tai mes nesusirgsim. O jeigu tų antikūnų bus nepakankamai, bet bus pakankamai imuninės atminties ląstelių, tai po trijų penkių dienų jos greitai prigamins didelę armiją neutralizuojančių antikūnų. Tokiu atveju liga praeis greičiau ir trumpiau, mes trumpiau būsime užkrečiami. Dėl to svarbu, kad dabar tie žmonės, kuriems reikia trečiosios skiepo dozės, tai padarytų. Kai ateis laikas papildomai revakcinacijai, apie tai kalbėsime. O dabar tie žmonės, kurie nepasiskiepijo, labai svarbu, kad nugalėtų savo baimes, abejones, pasitartų su specialistais ir priimtų teisingą sprendimą, pasirūpintų savo ir artimųjų sveikata“, – sakė profesorius.
Tie žmonės, kurie nepasiskiepijo, labai svarbu, kad nugalėtų savo baimes, abejones, pasitartų su specialistais ir priimtų teisingą sprendimą.
Pasak S. Čaplinsko, neaišku, ar žmonės turės visą laiką periodiškai skiepytis: „Dėl to, ar periodiškai turėsime skiepytis, dar neaišku, bet tai, kad tas virusas niekur nedings, nekyla jokių abejonių. Pagalvokime patys: kodėl jis turėtų dingti, jeigu jis gerai jaučiasi tarp mūsų, tarp žmonių? Jis gali plisti ir tarp kačių, tarp šeškų, audinių. Tad virusas atėjęs visam laikui. Kitas klausimas, kaip ir kada nusistovės tas balansas, kai tikrai daug žmonių bus įgijusių vienokiu ar kitokiu būdu imunitetą ir virusas paprasčiausiai nebesukels tokių stiprių ligos protrūkių ir tokios sunkios klinikinės eigos, ir taps labiau primenančiu sezoninio peršalimo ligą. Bet manau, kad tai negali atsitikti anksčiau kaip po dvejų trejų metų“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...