Profesorius: Lietuvoje moterys nuo krūties vėžio gydomos kaip užsienyje

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko 18-ame pasauliniame krūties ligų kongrese Orlande, Floridoje, (JAV) išrinktas šios tarptautinės organizacijos, vienijančios įvairius krūties vėžį gydančius specialistus, direktorių tarybos nariu.

“Į didžiausią pasaulyje krūties ligų kongresą susirinko apie 800 šioje srityje dirbančių specialistų iš įvairių pasaulio šalių, – sako NVI Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. V. Ostapenko. –  Krūties vėžys išlieka pagrindine moterų onkologine problema visame pasaulyje, tad  karštų temų bei prieštaringai vertinamų klausimų tiek dėl profilaktinių patikros programų, tiek dėl diagnostikos bei šiuolaikinio krūties vėžio gydymo buvo nemažai.”

Pasak prof. V. Ostapenko, dėl profilaktinės patikros programos naudos jau ne pirmi metai netyla diskusijos – ar programos kaštus ir gautos papildomos apšvitos riziką atsveria medicininė nauda. 

“Mes liekame tos nuomonės, jog Lietuvoje profilaktinę patikros programą dėl krūties vėžio vykdyti yra būtina, taip pat būtina siekti, jog kuo daugiau moterų žinotų apie galimybę pasitikrinti ir tikrintųsi profilaktiškai, – sako prof. V. Ostapenko. – Tik tada, kai krūties vėžį diagnozuosime ankstyvųjų stadijų, galėsime pagerinti gydymo rezultatus ir mūsų pacienčių išgyvenamumo rodiklį.”

Pasaulinio krūties kongreso metu vykusioje Tarptautinės senologijos draugijos Generalinėje asamblėjoje prof. V. Ostapenko buvo  įteiktas Aukščiausio lygio kompetencijos krūties ligų centro  akreditaciją liudijantis sertifikatas.

“Aukšto įvertinimo proga buvo pasveikintas Lietuvos Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. N. E. Samalavičius, – pasakoja prof. V. Ostapenko. –  ES šalyse dirba tik keturi krūties ligų centrai, įvertinti Aukščiausio lygio kompetencijos krūties ligų centro  sertifikatais.”

NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje šiandien yra realiai taikomi visi šiuolaikiniai krūties vėžio gydymo būdai ir metodai. “Dėl chirurginio gydymo noriu pažymėti, jog apie 80 proc. atvejų atliekame tausojamąsias krūties operacijas, – sako prof. V. Ostapenko. – Atliekame krūties plastiką jau pirmosios operacijos metu arba numatome krūties atkūrimo galimybę ateityje, t.y. atliekame poodinę mastektomiją – krūties pašalinimo operaciją, tausodami spenelį”.

Lietuvoje šiuo metu visos moterys, kurių giminėje yra sirgusiųjų krūties vėžiu, gali išsitirti dėl to, ar nėra paveldėjusios krūties vėžio riziką didinančio mutavusio BRCA geno.

“Nustačius BRCA geno mutaciją Nacionaliniame vėžio institute  atliekamos profilaktinės krūties šalinimo operacijos ir vienmomentė krūties rekonstrukcija, – sako prof. V. Ostapenko. –  Pirmąją abipusę  profilaktinę mastektomiją Lietuvoje  pacientei, kuriai buvo nustatyta BRCA geno mutacija, atlikome  2010 m.”.

“Pacientės, kurioms reikalingas medikamentinis gydymas, gali būti ramios – jos gydomos tokiais pat vaistais, kaip ir moterys ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, – tvirtina profesorius. – Na, o spindulinei terapijai naudojama įranga – linijiniai greitintuvai – taip pat atitinka pasaulinius standartus.”