Apie plastiko keliamas grėsmes bei sveikos gyvensenos įpročius su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo mitybos ekspertas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas prof. Rimantas Stukas.
– Mitybos ekspertų šiais laikais labai daug. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį vadovaujantis vieno ar kito eksperto patarimais?
– Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kam kalbėtojas atstovauja. Jei jis atstovauja sau, tuomet gali sakyti tai, kas jam patinka. Jei jis atstovauja universitetui, ligoninei ar vaistinei, tai jis jaučia didesnę atsakomybę už savo žodį ir jau yra specialistas. Taip pat galima pasigilinti, ar ekspertas turi mokslinių publikacijų bei kokius darbus ir tyrimus jis atlieka. Kalbėti remiantis asmenine patirtimi ir pasakoti apie save galima, tačiau tai, kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam. O ekspertai remiasi tyrimais, kurie tinka daugumai. Be to, kiekvieno organizmas yra individualus. Vos išgirdus bendras rekomendacijas, aklai taikyti jas sau tinka ne visada. Atsisakyti kritinio vertinimo nereikėtų.
– Ar plastiko problema maiste yra aktuali?
– Tai tikrai labai aktuali tema ir šiuo metu atliekama daug tyrimų. Didžiausia problema yra nano plastikas – vieno mikrometro dydžio dalelės. Per plastikinius indus, maišelius ir įrankius jos patenka į maistą. Kadangi šios dalelės yra labai mažos, jos patenka į kraują ir yra išnešiojamos po visą organizmą bei organus. Taip pat į mūsų organizmą jos patenka per orą. O į orą jos patenka deginant atliekas arba dylant sintetiniams rūbams. Kelių yra daug, tačiau pagrindinis yra maistas. Daug plastiko dalelių į organizmą patenka ir per jūros produktus. Šių dalykų nesuvaldysime, bet daug ką galime pakoreguoti savo buityje. Pavyzdžiui, naudoti medinę pjaustymo lentelę vietoje plastikinės. Plastikiniai indai sensta ir išskiria nano plastiko daleles. Per metus į žmogaus organizmą patenka milijardai šių dalelių ir dėl to atsiranda rizika sveikatai. Gali būti paveikta reprodukcinė funkcija, gerosios žarnyno bakterijos, svarbios imuninei sistemai bei intelekto koeficientui, taip pat gali atsirasti širdies, kraujagyslių sistemos ligos, infarktas ar net smegenų insultas. Be to, nano plastikas patenka į smegenis, tik dar nėra daug tyrimų apie poveikį joms. Dabar yra rimtai susirūpinta plastiko problema, ieškoma sprendimų, bet neturime kuo jį pakeisti.
– Ar reikėtų griežtesnio reguliavimo?
– Reikėtų keisti plastikinių gaminių vartojimo buityje kultūrą. Jei gaminys yra vienkartinis, jį reikia naudoti vieną kartą. Žmonės dažnai pakartotinai naudoja kokį nors indelį, nes jis gražus ir patogus. Jei indas skirtas tik sausiems ir biriems produktams, tai negalima į jį pilti skysčio. O jei plastikinis indas dedamas į mikrobangų krosnelę, tai yra labai blogai. Pirmas žingsnis yra išmokti teisingai naudoti plastikinius gaminius.
– Ar siūlytumėte plastikinius indus mesti į šiukšlių dėžę?
– Jų reikėtų nenaudoti. Taip pat yra įvardijama rizika dėl arbatžolių pakelių. Kartais jie būna medžiaginiai arba popieriniai, o kartais – plastikiniai. Užpylus juos karštu vandeniu, savo skonį, kvapą ir spalvą paskleidžia ne tik arbatžolės, bet ir milijonai nano plastiko dalelių. Anksčiau nebuvo kreipiama dėmesio į tai, bet dabar gamintojai pamažu keičia požiūrį. Reikėtų atsisakyti plastikinio trikampio su arbatžolėmis.
– Ką tuomet vežtis į gamtą?
– Nuo vieno karto tikrai nenutiks nieko blogo. Mes kalbame apie kasdienius įpročius.
– Ar kyla mūsų supratimo lygis?
– Mitybos įpročiai yra įsitvirtinę, bet, esant reikalui, žmonės susirūpina. Šešis metus iš eilės vykdėme reprezentatyvius Lietuvos gyventojų mitybos, fizinio aktyvumo ir papildų vartojimo tyrimus. Į tą laikotarpį pateko ir pandemija. Prieš pandemiją sveikatos aspektas renkantis maistą buvo trečioje vietoje. Skonis ir kaina buvo svarbiau. Pandemijos laikotarpiu pirmoje vietoje atsirado sveikata, o po to viskas grįžo į pirminį lygį. Vien žinių nepakanka, reikia papildomo motyvacinio veiksnio. Tačiau įmanoma aiškiai ir suprantamai kalbėti, kad žmogus suprastų, jog tai yra rimtas klausimas. Visi nori būti sveiki ir gyventi ilgą, kokybišką gyvenimą.
– Bet visi trokšta trumpalaikio malonumo: traškučių, riebesnio ar saldesnio maisto.
– Tyrimai parodė, kad jauni žmonės maitinasi sveikiau. Vyresnioji karta laikosi senesnių mitybos įpročių, nebent gydytojai nurodo laikytis dietos. Maitintis sveikai tampa prestižo reikalas. Yra vilčių, kad Lietuvos gyventojų mityba ilgainiui gerės.
– Kaip atrodo jūsų pusryčiai? Kada, kelintą ir ką valgote?
– Pusryčiams tinkamiausias maistas, kuriame yra daug stambiamolekulinių angliavandenių. Tai yra įvairios košės, nepagardintos riebalais ar riebiais padažais. Jei valgau avižinių dribsnių košę, įsiberiu šiek tiek džiovintų vaisių, pavyzdžiui, razinų, džiovintų slyvų ar vyšnių. O jei norisi pikantiškiau, galima įdėti krapų, petražolių ar pipirų.
– Ar valgote pilno grūdo dribsnius?
– Stengiuosi, kad jie būtų pilno grūdo. Yra ir keturių, ir penkių grūdų košių. Dažniausiai užpilu dribsnius verdančiu vandeniu, o kai nusiprausiu, košė būna paruošta. Tai vyraujantis patiekalas, bet kartais suvalgau ir kiaušinį ar sumuštinį.
– Ar pusryčius valgote anksti?
– Valgau septintą ryto arba anksčiau. O vakarienei valgau baltyminį maistą. Tai yra įvairūs pieno produktai, varškė, kefyras, balta žuvies mėsa ar vištienos krūtinėlė be odos. Pietums valgau mėsą ar žuvį bei daug daržovių. Įprastai rekomenduojama suvalgyti bent dviejų rūšių daržovių, iš kurių viena būtų žalios spalvos. Mano maisto racione yra šešios daržovių rūšys. Dabar daržovių sezoniškumas nyksta ir parduotuvėje yra visko. Net ir šiltnamyje išaugintos daržovės turi vitaminų ir mineralinių medžiagų. Be to, antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų gauname valgydami daržoves. Itin genetiškai priimtina mums yra ropė, nes kol Kolumbas į Europą nebuvo atplukdęs bulvių, valgėme ropes.
– Kuo ropė tokia ypatinga?
– Ji turi daug skaidulinių medžiagų. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai turėtų gauti jų dvigubai daugiau. Taip pat ropė turi visą spektrą mineralinių medžiagų ir stambiamolekulinių angliavandenių, kurie skaidomi lėtai. Ši daržovė yra labai biologiškai vertinga. Itin svarbus jos didelis skaidulinių medžiagų kiekis.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)