Profesorius apie spinduliuotės normos didinimą: beprotybė

Normų didinimas – beprotybė?

Fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius Jonas Grigas teigia, kad tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą.

"Nuomonė, kad silpna elektromagnetinė spinduliuotė neveikia žmonių, neatitinka tikrovės. Tarptautiniai standartai yra neadekvatūs. Jie sukurti remiantis tik juntamu šiluminiu spinduliuotės poveikiu. Leistinos elektromagnetinės spinduliuotės normos yra pasenusios, jos buvo prieš dešimtmečius nustatytos remiantis tik trumpalaikiu didelio intensyvumo spinduliuotės poveikiu. Spinduliuotės, kuri sukelia sveikatos sutrikimus dėl padidėjusios kūno temperatūros ir nervų sužadinimo. Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės", – tvirtino J.Grigas, normų didinimą pavadinęs beprotybe ir žmonių žudymu.

Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėjos profesorės Rūtos Ustinavičienės nuomone, elektromagnetinės bangos gali turėti slopinančios įtakos smegenų neuronų mielinizacijos procesui, todėl vaikams rekomenduojama kiek galima vėliau pradėti naudotis mobiliaisiais telefonais.

"Mielinas veikia kaip neuronų, esančių mūsų nervų sistemoje, apsauginis sluoksnis. Pagrindiniai vedamieji nerviniai takai mielinizuojasi sulaukus 1–2 metų, mielinizacija baigiama sulaukus 7–10 metų. Jos pabaiga rodo tam tikros smegenų sistemos funkcinį brandumą. Be to, vaikų galvos smegenys dėl savo kaukolės dydžio daugiau absorbuoja elektromagnetinių bangų energijos, todėl pokalbiai mobiliaisiais telefonais vaikus veikia stipriau", – praėjusią savaitę išplatintame Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) pranešime cituojama R.Ustinavičienė.

Būtinas, bet ne bet koks

Didžioji dalis mus visą parą veikiančio elektromagnetinio lauko yra sukurta Žemės. Jis mums yra būtinas kaip viena iš gyvybės ir geros savijautos sąlygų.

"Kai Žemėje atsirado gyvybė, ji visą laiką vystėsi, veikiama natūralių kintančių elektromagnetinių laukų. Mūsų jautrumas šiems pokyčiams užprogramuotas tiek kiekvienoje ląstelėje, tiek visame organizme. Elektromagnetinis laukas spartino evoliuciją. Be šio lauko gyvybė apskritai nebūtų galėjusi evoliucionuoti", – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras.

Kalbėdamas apie elektromagnetinio lauko poveikį jis pabrėžė, kad svarbu išskirti jo dažnį, stiprumą ir laiką, kiek praleidžiame tokiame lauke. Poveikis žmogaus fiziologijai ypač priklauso nuo bangų dažnio.

Gama elektromagnetinės bangos (tarp 34 ir maždaug 70 Hz) – naudingos, skatina protinį aktyvumą. Didesnio dažnio jos būna ir pragaištingos. "Gyvename tam tikroje elektromagnetinių virpesių intensyvumo aplinkoje. Kai elektromagnetinio lauko intensyvumas yra per mažas, jis neaktyvuoja arba nepakankamai aktyvuoja medžiagų apykaitą. Dėl to padaugėja sergančiųjų infarktu. Kai laukas yra per daug intensyvus, irgi turime problemų", – savo moksline patirtimi dalijosi A.Vainoras.

Pavyzdžiui, nedidelio intensyvumo gama dažnio elektromagnetiniai svyravimai yra netgi būtini, o didelio intensyvumo ir ilgai trunkantys sukelia įtampą, stresą. Galimas poveikio rezultatas: nemotyvuotas nuovargis, galvos skausmas, irzlumas. Galų gale, žmogus gali išsekti, jo elgesys gali tapti sunkiai prognozuojamas. Gama elektromagnetinių bangų aktyvumas, A.Vainoro teigimu, lemia didesnį savižudybių, mirčių nuo miokardo infarkto skaičių, alkoholizmo paplitimą.

"Tyrimai parodė, kad žemo dažnio laukai mažina infarktų skaičių, gama – stipriai didina", – kalbėjo A.Vainoras.

Veikia visas ląsteles

Buitinių prietaisų kuriamas elektromagnetinis laukas susiderina būtent su gama intervalu. Lauką buitiniai prietaisai kuria tik tada, kai patys veikia, kai naudoja elektros srovę.

Jautriausia elektromagnetiniam laukui kūno dalis yra širdis, nes ji pati skleidžia elektromagnetines bangas. "Gama ir kiti kūną neigiamai veikiantys spinduliai gali išderinti širdies veiklą", – pasakojo A.Vainoras.

Antros pagal jautrumą – smegenys su visa centrine nervų sistema. Pavyzdžiui, kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.

"Rekomendacija viena: kai nesinaudojate bevieliu ryšiu, siųstuvą išjunkite. Niekas nežino, kada vieno ar kito spindulio yra per daug", – konstatavo A.Vainoras.

Rekomendacija viena: kai nesinaudojate bevieliu ryšiu, siųstuvą išjunkite. Niekas nežino, kada vieno ar kito spindulio yra per daug.

Kalbėdamas apie institucijų rekomenduojamas saugias įvairių prietaisų, objektų, pavyzdžiui, bazinių stočių, spinduliuotės normas, jis akcentavo, kad norma ir poveikio rezultatas yra du skirtingi dalykai. "Ar matuojami rezultatai, ar yra žinoma, kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta, net ir laikantis normų? Pavyzdžiui, antenos, bevielio ryšio siųstuvai veikia kiaurą parą ištisus metus, dešimtmečius. Nuolat veikdami jie ištisai atakuoja visas mūsų ląsteles. Kodėl pas mus tiek daug žmonių serga vėžiu, ypač smegenų? Kodėl tiek daug sergančiųjų širdies ligomis, infarktu? Daug daugiau nei Vakarų šalyse, ligoniai – daug jaunesni, nei ten", – palygino A.Vainoras.

Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį.

"Joms atsidūrus magnetiniame lauke krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu. Turiu omenyje genomo suardymą ir vėžinio kelio susidarymą", – profesorius ragina būti atidiems.