Profesorius apie šalutinį COVID-19 vakcinos poveikį: ko galima tikėtis?

  • Teksto dydis:

Profesorius Saulius Čaplinskas pasidalijo informacija apie šalutinį vakcinos nuo COVID-19 poveikį. Anot jo, tai – vienas dažniausiai užduodamų klausimų.

Šiuo metu daugiausiai skiepijimų atliekama „Pfizer“ ir „BioNtech“ gamintojo COVID-19 vakcina „Comirnaty“.

Anot profesoriaus, šios vakcinos informaciniame lapelyje yra rašoma, kad „Comirnaty“, kaip ir kitos vakcinos, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Taip pat vakcinos informaciniame lapelyje yra nurodyti galimi vakcinos šalutiniai poveikiai pagal jų pasireiškimo dažnį. Šalutiniai vakcinos poveikiai gali pasireikšti labai dažnai (dažniau nei vienam iš dešimties ≥1/10), dažnai (≥1/100 iki <1/10), nedažnai (rečiau kaip 1 iš 100), retai (gali pasireikšti 1 iš 1000).

„Tarp labai dažnų nepageidaujamų reakcijų nurodomas skausmas injekcijos vietoje (daugiau nei 80 proc.), nuovargis (daugiau nei 60 proc.), galvos skausmas (daugiau nei 50 proc.), raumenų skausmas ir šaltkrėtis (daugiau nei 30 proc.), sąnarių skausmas (daugiau nei 20 proc.), karščiavimas ir injekcijos vietos patinimas (daugiau nei 10 proc.). Prie dažnų šalutinių poveikių nurodoma: paraudimas injekcijos vietoje bei pykinimas“, – feisbuke rašė S. Čaplinskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šios reakcijos klinikinių vakcinos tyrimų metu paprastai buvo lengvos arba vidutinio intensyvumo ir išnykdavo praėjus kelioms paroms po skiepijimo.

Intensyvėjant vakcinacijos aprėptims, atsiranda vis daugiau duomenų apie vakcinos šalutinius poveikius įskiepijus vakcinos pirmąją ir antrąją dozę. „Pirmosios JAV atliktų COVID-19 vakcinos skiepijimų nepageidaujamų poveikių apžvalgos parodė, kad tiek jaunesniųjų (16-55 m.) tiek vyresniųjų (vyresnių nei 55 m.) amžiaus žmonių grupėse ir po pirmos skiepo dozės, ir po antros dozės įskiepijimo dažniausias nepageidaujamas poveikis buvo nuovargis, galvos, raumenų, sąnarių skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas. Jaunesniųjų grupėje po pirmos dozės įskiepijimo tarp dažniausių nepageidaujamų poveikių nuovargis sudarė 47,4 proc., o po antros – 59,4 proc.; tuo tarpu vyresnio amžiaus asmenų grupėje nuovargis atitinkamai sudarė 34,1 proc. ir 50,5 proc., – vardija profesorius. –  Galvos skausmas buvo antras dažniausias nepageidaujamas poveikis ir po pirmos dozės, ir po antros dozės. Šalutinių poveikių struktūroje jaunesniųjų amžiaus grupėje šis poveikis sudarė 41,9 proc. po pirmos dozės ir 51,7 proc. – po antros dozės įskiepijimo; vyresnėje amžiaus grupėje – po pirmos dozės – 25,2 proc. ir 39 proc. po antros dozės.“

Anot S. Čaplinsko, trečioje vietoje pagal pašalinių poveikių pasireiškimo dažnumą rikiuojasi raumenų skausmas, po to šaltkrėtis ir sąnarių skausmas bei dar rečiau karščiavimas. Pastarasis dažnesnis po antros skiepo dozės. Vėmimas rečiau pastebimas vyresnio amžiaus žmonių grupėje ir panašiai po abiejų dozių, o viduriavimas – taip pat rečiau pastebėtas vyresnio amžiaus žmonių grupėje. 

„Mokslininkai neabejoja, kad vakcina yra saugi. Nors trumpalaikis šalutinis poveikis po skiepo yra dažnas (nuovargis, galvos, raumenų skausmas, ar skausmas ir patinimas dūrio vietoje), tačiau jis paprastai trunka 2–3 dienas po skiepo ir dažniau  pasitaiko po antros dozės bei jaunesniems žmonėms Dauguma šalutinių reiškinių paprastai praeina savaime“, – rašo S. Čaplinskas. 

Jis primena, kad jeigu po skiepijimo patiriama kokia nors nepageidaujama reakcija, apie ją reikia pranešti gydytojui bei Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). „Jeigu po pirmo skiepo atsiranda sunki alerginė reakcija, antras skiepas nerekomenduojamas. Vakcina neturėtų būti skiriama, jeigu yra žinoma alergija kokiam nors vakcinos komponentui. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms yra žinoma alergija vakcinoje esančiam polietilenglikoliui (PEG). Tai lipidinis junginys, esantis kai kuriuose maisto produktuose, gėrimuose, dantų pastose, šampūnuose ir vaistuose. Po skiepo žmones reikia stebėti 15 minučių, – rašo profesorius. – Paprastai vakcinos turi tik trumpalaikį šalutinį poveikį. Tuo tarpu jau gerai žinoma, kad COVID-19 liga gali turėti ilgalaikes pasekmes (post COVID-19 sindromas), kuris pasireiškia neįprastu nuovargiu, lėtiniu kosuliu ir dusuliu, krūtinės skausmu, pažinimo funkcijų sutrikimu, dėmesio koncentracijos sunkumais, depresija. Tai dar vienas argumentas, kodėl reikia nuo šios ligos skiepytis. Daug diskusijų sukėlė, ar vakcina bus veiksminga apsaugant nuo naujų (mutavusių) virusų variantu? Visi virusai, bėgant laikui, turi savybę mutuoti (keistis) ir šis virusas nėra išimtis. Nors neseniai užfiksuoti du reikšmingi Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje virusų variantai turi daug mutacijų, vakcina buvo sukurta siekiant neutralizuoti visą smaigalio baltymą, todėl vakcina, tikimasi, vis tiek bus veiksminga. Atliekami tolesni tyrimai, skirti konkrečiai įvertinti vakcinų veiksmingumą prieš naujuosius viruso variantus.“

Statistikos departamento antradienio duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 58 tūkst. 599 žmonės, abiem dozėmis – 9021 žmogus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Akivaizdu viena, kad vakcina su tiek šalutinių poveikių pagamins dar daugiau ligonių Lietuvoje. Aišku, kam iš to bus nauda. Tarp kitko, koks tos vakcinos efektyvumas? 50% ar 90%?

a

a portretas
Kur yra pateikti vakcinu testu išsamus rezultatai, kur atlikti ilgalaikio poveikio testai? nuoroda prašyčiau į šaltinį, o ne statistiką, kuria remtis dar anksti, visu prima neraimtiesdideles visu antra nepraejo pakankamai laiko, kur garantas kad po puses metu ar po metu neišlys šalutiniai poveikiai?

Monika

Monika portretas
Bet kodėl gamintojai Modernos vakcinos patis neskiepijasi , sako ej kas atsitiks kas ta vakcina gamins . A kas paskaičiavo kiek jau pagaminta tos neištyrtos vakcinos - ir kokie čia dideli pinigai ( pasaka)
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių