Profesorius apie migrantus ir užkrečiamąsias ligas: su kuo jau susidūrėme ir kokie iššūkiai laukia?

  • Teksto dydis:

Lietuvai kovojant su nelegalių migrantų krize, profesorius Saulius Čaplinskas pasidalijo įžvalgomis apie nelegalus ir užkrečiamąsias ligas.

„Migrantai ir užkrečiamos ligos: su kuo jau susidūrėme ir kokie iššūkiai mūsų laukia? Ką akcentavau šiandien vykusiame LRS Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. Man teko dalyvauti eilėje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) organizuojamų mokymų migrantų sveikatos klausimais, kuriuose buvo akcentuojama, kad mūsų įsitikinimus apie užkrečiamąsias migrantų ligas formuoja žiniasklaida, gandai, ksenofobija, baimė. Migrantų ir pabėgėlių sveikatos poreikiai, iššūkiai ir rizika patiems migrantams, sveikatos priežiūros specialistams ir kitiems su jais kontaktuojantiems žmonėms, yra naujas iššūkis Lietuvai“, – teigė profesorius.

Kai kuriuose migrantų pogrupiuose, atsižvelgiant į kilmės šalį, tam tikros užkrečiamosios ligos yra daug dažnesnės, skiepų prieinamumas gali būti mažesnis.

„PSO akcentuoja, kad nors nėra sistemingo ryšio tarp užkrečiamųjų ligų ir migracijos, o migrantai ir pabėgėliai nekelia Europai didelės grėsmės dėl užkrečiamųjų ligų, tam tikri migracijos veiksniai gali padidinti užkrečiamųjų ligų riziką, ypač tebesitęsiant pandemijai. Kai kuriuose migrantų pogrupiuose, atsižvelgiant į kilmės šalį, tam tikros užkrečiamosios ligos yra daug dažnesnės, skiepų prieinamumas gali būti mažesnis.  Kai kurie migracijos keliai didina riziką sveikatos būklei – didesnė rizika sausumos arba jūrų maršrutų atvejais, palyginti su skrydžių maršrutais,  panašu, kad rizika didėja, didėjant sienos kirtimų atvejų skaičiui. Atvykimo šalyje užsikrėtimo užkrečiamąja liga pavojus yra susijęs su perpildytomis priėmimo įstaigomis, kuriose prastos higienos ir sanitarinės sąlygos, maisto trūkumas, seksualinis ar profesinis išnaudojimas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir jų priimtinumu, kuriam didelę įtaką gali daryti socialiniai – kultūriniai skirtumai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir mums tai yra nauja, jau nekalbant apie kalbos barjerą“, –  socialiniame tinkle rašė profesorius.

Scanpix nuotr.

S. Čaplinskas taip pat išvardijo užkrečiamąsias ligas, į kurias reikia atsižvelgti:

– COVID-19 liga (reikia atkreipti dėmesį, kad vienos priemonės padeda užkirsti kelią COVID-19 įvežimui ir kitos pagrindiniam – vietiniam plitimo keliui).

– Tuberkuliozė (PSO akcentuoja, kad vietiniai gyventojai nedažnai užsikrečia tuberkulioze nuo migrantų).

– ŽIV (nepaisant sumažėjimo per pastarąjį dešimtmetį, migrantams vis dar tenka 35 proc. naujų ŽIV atvejų ES ir EEE. PSO akcentuoja, kad būtinas vertėjų ir kultūrinių tarpininkų pasitelkimas užsikrėtimo ŽIV rizikos istorijai registruoti ir konsultavimui dėl ŽIV. Tą patį galima pasakyti ir apie skiepų priimtinumą migrantams).

– Hepatito C virusas.

– Hepatito B virusas (lėtinė hepatito B infekcija yra ES / EEE migrantų problema).

– Lytiškai plintančios infekcijos (PSO akcentuoja, kad migrantų požiūris į lytiškai plintančias infekcijas bei lytinis elgesys gimtoje šalyje ir svetur gali skirtis).

– Virškinamojo trakto infekcijos (pvz., virusinis hepatitas A, vidurių šiltinė) ir parazitai (PSO ragina atsižvelgiant į besimptominį šių ligų pobūdį, turėti aiškius diagnostikos ir gydymo algoritmus).

– Odos infekcijos (niežai).

PSO rekomendacijos dėl skiepų:

– Pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir migrantai turėtų būti skiepijami be nereikalingo delsimo pagal šalies, kurioje jie ketina būti ilgiau nei savaitę, imunizacijos tvarkaraštį.

– Pirmenybė turėtų būti teikiama ligos, nuo kurios vakcina gali apsaugoti, protrūkis.

– Taip pat tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) bei poliomielito, difterijos ir kokliušo vakcinoms.

Pasak profesoriaus, PSO rekomenduoja sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie neturi imuniteto ir vis dar gali užsikrėsti, skiepyti nuo sezoninio gripo, hepatito B, tymų ir raudonukės.

„PSO taip pat primena, kad pagal Tarptautines sveikatos taisykles (2005 m.) visose šalyse turėtų būti įdiegtos veiksmingos ligų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos, ligų protrūkio tyrimų galimybės bei atvejų valdymo ir reagavimo pajėgumai. Šalys taip pat turėtų galėti atlikti greitus ir veiksmingus epidemiologinės rizikos įvertinimus“, – tvirtino S. Čaplinskas.

Primename, kad į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko 4090 migrantų, daugelis jų yra iš Irako. Lietuvos pareigūnai dėl išaugusių migracijos srautų kaltina Baltarusijos režimą ir vadina tai hibridine agresija.

Praėjusią parą Lietuvoje sulaikyti 35 neteisėti migrantai – kur kas mažiau nei pastarosiomis dienomis, rodo trečiadienį paskelbta statistika. Didžioji dalis bandžiusių kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną migrantų buvo apgręžti pasienio pareigūnų.

Pastarąjį kartą dviženklis sulaikytų migrantų skaičius per parą fiksuotas liepos 24 dieną, kai buvo sulaikyta 40 migrantų. Vėliau, migrantų srautams augus, rugpjūčio 2 dieną fiksuotas paros sulaikytųjų rekordas – 287 asmenų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pensininkė

pensininkė portretas
valdžia prisiprašė su puolimu sankcijomis kaimynus ,prašo ir toliau , todėl toliau bus dar baisiau

Slykstunai

Slykstunai portretas
Visokio brudo prives mums

sužinosim

sužinosim  portretas
kuo Aids nui ŽIV skiriasi natūroje ..............
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių