- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarp pagrindinių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos vyriausiosios mokslo darbuotojos, profesorės Vilmantės Borutaitės mokslinių interesų – mitochondrijų fiziologijos ir ląstelių energetinių funkcijų reguliacijos – vieni svarbiausių – su Alzheimerio liga susiję tyrimai.
Pastariesiems apdovanojimų Lietuvoje bei Latvijoje pelniusi prof. V. Borutaitė paskyrė daugybę metų ir mielai dalinasi rezultatais su kolegomis iš kitų šalių bei su studentais.
– Tiems, kas turėjo ar turi artimą žmogų, sergantį Alzheimerio liga, labiausiai rūpi, kada bus surasta nuo jos vaistų. O gal jau jų yra, tik Lietuvos jie dar nepasiekia?
– Deja, nors tyrimai tiek pas mus, tiek užsienyje intensyviai vyksta, teigiamo atsakymo į klausimą apie šiai ligai gydyti efektyvių vaistų sukūrimą, kol kas nėra. Lietuvoje gal dar nepajutome jos sukeliamų socialinių ir ekonominių sunkumų, nes pas mus gyvenimo trukmė, lyginant su labiau išsivysčiusiomis šalimis, yra trumpa. Tai – pagyvenusių žmonių liga, ir ji vystosi pamažu. Alzheimerio liga susirgęs žmogus iš pradžių vis dažniau jaučia atminties sutrikimus, o kai liga progresuoja, jam pasireiškia ir depresija. Ligonis nebepažįsta artimųjų, draugų, nesugeba identifikuoti savęs, praranda gebėjimus atlikti paprasčiausius veiksmus.
– Artimiesiems nepakeliamai sunku matyti, kaip savas žmogus nutolsta, tarsi trauktųsi į nebūtį, galop – ne gyvena, o vegetuoja, kol galiausiai miršta. Skausmo daug, bet vaistų jokių?
– Daug dirbama, kad tų vaistų atsirastų, bet tai – nėra greitas procesas. Mūsų pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kaip ta liga susergama, kas vyksta smegenų ląstelėse, kodėl jos miršta. Bendradarbiaujame su Kauno klinikų Neurologijos klinika. Tiriam pacientų biologinius skysčius, ieškodami pakitusių baltymų, kurie signalizuoja apie procesus ląstelės viduje, sukeliančius neuronų žūtį bei galinčius sukelti uždegimines reakcijas. Nes ieškant vaistų, svarbu išsiaiškinti ligos vystymosi mechanizmą ir kuo anksčiau diagnozuoti pačią ligą. Todėl kartu su Neurologijos klinikos mokslininkais bandome tobulinti diagnostikos priemones.
– Galbūt Alzheimerio liga ir yra jūsų mokslinių tyrinėjimų centrinis objektas?
– Taip, ir ne man vienai ji – toks objektas jau nemažai metų. Kadangi ši lėtinė galvos smegenų liga, sutrikdanti normalius biocheminius informacijos perdavimo vyksmus, gali pasireikšti šešiasdešimtmečiams bei vyresniems žmonėms, ji – vis aktualesnė problema, kai šalyje daugėja solidaus amžiaus žmonių. Pripažįstama, kad visame pasaulyje Alzheimerio liga serga per 30 mln. žmonių. Tačiau medicininių sprendimų, padedančių gydyti ar bent pristabdančių jos plitimą – nėra. Vaistiniai preparatai, kurių taip pat mažai, tik palengvina ligos simptomus. Lietuvoje matome: nors pas mus gyvenimo trukmė ilgėja, bet kokybės (sveikatos) prasme ji mažai pakito.
Visame pasaulyje Alzheimerio liga serga per 30 mln. žmonių. Tačiau medicininių sprendimų, padedančių gydyti ar bent pristabdančių jos plitimą – nėra.
Drauge su kolegomis tiriame Alzheimerio ligos patogenezę ir ieškome galimų ligos gydymo metodų. Siekiame suprasti pagrindinių patologinių šios ligos veiksnių – pakitusių, agregavusių baltymų poveikį neuroninių ląstelių gyvybingumui bei funkcijoms, taip pat neurouždegiminių procesų svarbą bei įtaką ligos atsiradimui ir vystymuisi. Pagrindinis tyrimų objektas – smegenų ląstelių kultūros, su kuriomis atliekamos įvairios manipuliacijos.
– Esate daugelio tarptautinių projektų bei programų dalyvė, stažavotės Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje. Pelnėte ne vieną stipendiją moksliniams tyrimams įvairiose užsienio šalyse, o kokia buvo jūsų kelio pradžia biochemijos mokslo link, ar tėvai, ar mokykla ant to kelio jus užvedė?
– Gimiau Kauno rajone, iš pradžių mokiausi Rokų aštuonmetėje, vėliau – Kauno 7-ojoje vidurinėje mokykloje. Studijavau Vilniaus universitete, o dirbti sugrįžau į Kauną. Esu kaunietė ir myliu šį miestą. Mano tėtis Jonas Boruta – inžinierius, mama Zinaida – odontologė, bet svajojusi dirbti laboratorijoje ir atlikti mokslinius tyrimus. Baigusi mokyklą, galėjau rinktis: tikslieji mokslai ar biologinės disciplinos. Nusvėrė biochemija, sujungianti bent kelias sritis (tarp jų – ir tiksliuosius mokslus) ir nagrinėjanti, kas vyksta gyvosiose ląstelėse. Po studijų man labai pasisekė – patekau į profesoriaus Adolfo Toleikio vadovaujamą tyrinėtojų grupę, darbas joje buvo labai gera profesijos mokykla. Profesoriui vadovaujant, parengiau ir apsigyniau mokslinę disertaciją.
– O kaip patekote į Kembridžą ir ar po ten praleisto kone dešimtmečio neturėjote minčių pasilikti?
– Gavau EMBO (Europos molekulinės biologijos organizacijos) stipendiją moksliniams tyrimams Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė), paskui ten pat vyko ir manoji NATO/Royal Society podoktorantūrinė stažuotė. Iš pradžių žinojau: važiuoju į Kembridžą dvylikai mėnesių, tik išbuvau net aštuonerius metus. Siūlė man likti toliau ten dirbti mokslinį darbą, bet gavau iš Lietuvos viliojantį pasiūlymą vadovauti Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijai ir parvažiavau. Dabar jau keli mano buvę doktorantai Kembridžo laboratorijose spėjo pasistažuoti. Kai neseniai trumpam buvau ten nuvykusi, sutikau mūsų laboratorijoje baigiamąjį darbą parengusį LSMU bakalaurą, ir pasidžiaugiau sužinojusi, kad Kembridže tas jo darbas buvo puikiai įvertintas.
– Ar į universitetą stojantys abiturientai labai domisi perspektyva tapti biochemikais, rinkdamiesi specialybę, kuri lyg ir medicina, bet su ligonių gydymu nesusisiekia?
– Biochemikai tiesiogiai su pacientų gydymu nesusiję, tačiau atlieka labai svarbų darbą – padeda gydytojams diagnozuoti ligas. Naujiena yra ta, kad nuo šių metų baigę bakalauro studijas LSMU biochemikai iš karto gali pradėti dirbti diagnostinėse laboratorijose (anksčiau tokio leidimo jie neturėjo). Norintys mokslinės veiklos, gali tęsti magistrantūros studijas.
Susidomėjimas šia perspektyvia specialybe – didelis. Biochemikus rengia ir kiti mūsų šalies universitetai, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – išskirtinis. Nes medicininės ir veterinarinės paskirties biochemikus rengiame mes vieninteliai Lietuvoje. Ir darbo jiems tikrai pakanka, neabejoju, ateityje irgi pakaks, – laboratorijų daugėja visoje šalyje. Be to, biochemikai gali dirbti ir įvairiose biotechnologinėse bei farmacinėse įmonėse, kur šių specialistų paklausa taip pat yra nuolat auganti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...