Profesorė: dėl įvairių infekcijų kalta viena liga

Dažnai sergate sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu? Pradėjus gydymą, sveikstate lėtai? Galbūt dėl to kalta ne jūsų gyvensena, o įgimta liga – pirminis imunodeficitas?

„Nuo 70 iki 90 proc. susirgimų dėl pirminio imunodeficito lieka nenustatyti“, – apgailestavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorė Brigita Šitkauskienė.

Šiai ligai greičiau diagnozuoti ir efektyviau gydyti Kauno klinikose įkurtas pirmas Lietuvoje Pirminio imunodeficito centras.

Būtent dėl šios sunkiai diagnozuojamos, sudėtingos ligos – pirminio imunodeficito ir vaikai, ir suaugusieji dažnai serga sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu, susirgimai ilgiau gydomi.

„Imunitetas yra gamtos dovana, kuri leidžia organizmui pačiam apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio, o šiai apsaugai sutrikus nukenčia ir žmogaus sveikata, ir jo socialinis gyvenimas“, – pasakojo B.Šitkauskienė.

Ji teigė, kad pirminis imunodeficitas yra įgimtas sutrikimas, bet kai kuriems silpnesnės organizmo gynybinės funkcijos aiškiau pasireiškia tik 20–30 gyvenimo metais.

Į analogų neturintį centrą ligonius turi nukreipti šeimos gydytojai. Iki šiol viena didžiausių pirminio imunodeficito diagnozavimo ir gydymo problemų, anot medikų, buvo ta, kad gydytojai, net ir fiksuodami dažnus infekcinius susirgimus, gana retai paskatindavo pacientus atlikti tyrimus, leidžiančius nustatyti pirminio imunodeficito sutrikimą. To padarinys – ligoniai ilgai ir nesėkmingai buvo gydomi antibiotikais.

„Pastaruoju metu pacientų, kuriems nustatomas pirminis imunodeficitas, vis daugėja. Per metus susidaro apie 300–500 žmonių. Didžioji dalis jų, gaunančių tinkamą gydymą, gali gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, gydymas taip pat turi tęstis visą gyvenimą“, – neslėpė B.Šitkauskienė.

Pirminio imunodeficito centre dirba klinikinis imunologas, klinikinis genetikas, hematologas, pediatras ir laboratorinės medicinos specialistas.

Medikai suskaičiuoja iki 200 skirtingų pirminio imunodeficito formų.

Europos imunodeficito organizacijos (ESID) duomenimis, didžiąją dalį (55,42 proc.) žinomų pirminių imunodeficitų sudaro antikūnų nepakankamumas, kai žmogaus organizmas nepagamina reikiamo antikūnų kiekio, padedančio pasipriešinti infekcijoms.

Pirminio imunodeficito įspėjamieji požymiai vaikams

Keturis ir daugiau kartų per metus pasikartojantys vidurinės ausies uždegimai (otitai), du ir daugiau kartų – sunkios eigos sinusitai.

Du ir daugiau mėnesių trunkantis infekcinis susirgimas, kurio nepavyksta išgydyti skiriant tinkamą antibakterinį gydymą.

Du ir daugiau kartų per metus pasikartojantis plaučių uždegimas.

Sulėtėjęs kūdikio augimas (mažesnis nei turėtų būti svoris ir ūgis) ir vystymasis.

Pasikartojančios odos ar minkštųjų audinių infekcijos.

Lėtinis Candida grybelio sukeltas burnos gleivinės ar odos pažeidimas.

Infekcijos pagydomos tik skiriant antibiotikų į veną.

Du ir daugiau kartų per gyvenimą pasikartojančios sunkios infekcijos (meningitas, osteomielitas, sepsis).

Pirminio imunodeficito įspėjamieji požymiai suaugusiesiems

Du ar daugiau kartų per metus pasikartojantys vidurinės ausies uždegimai (otitai).

Du ir daugiau kartų per metus pasikartojantys priedinių ančių uždegimai (sinusitai), kai nėra nustatytos alergijos.

Kartą per metus pasikartojantis plaučių uždegimas, mažiausiai dvejus metus iš eilės.

Lėtinis viduriavimas, dėl kurio netenkama svorio.

Pasikartojančios virusų sukeltos infekcijos (peršalimas, pūslelinė, karpos) ir tos, kurios pagydomos tik skiriant antibiotikų į veną, bei pasikartojančios odos ar minkštųjų audinių infekcijos.

Lėtinis Candida grybelio sukeltas burnos gleivinės ar odos pažeidimas ir infekcijos, sukeltos neįprastų sukėlėjų.

Du ir daugiau kartų per gyvenimą pasikartojančios sunkios infekcijos (meningitas, osteomielitas, sepsis.

Šeimoje ar giminėje yra buvę pirminio imunodeficito atvejų. Šis požymis tinka ir vaikams.

Esant dviem ar daugiau iš šių požymių ir vaikams, ir suaugusiesiems reikėtų įtarti pirminį imunodeficitą ir atlikti tyrimus.

Šaltinis: www. worldpiweek.org.