Dvi pavojingos ligos

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šių metų sausio ir vasario mėnesiais Lietuvoje nustatyti penki erkinio encefalito ir 769 Laimo ligos atvejai (kovo mėnesio atvejai bus apibendrinti balandžio pradžioje). Centro atstovų teigimu, jei šiemet nustatyti Laimo ligos atvejai sietini su dar pernykščio šiltojo sezono metu įvykusiais užsikrėtimais šia liga, tai erkiniu encefalitu užsikrėsta šiemet.

Pernai šalyje registruota 807 erkinio encefalito ir 15 254 Laimo ligos atvejai.

Lietuvos gyventojai vis dar painioja erkinį encefalitą ir Laimo boreliozę (arba Laimo ligą). Visgi keli šių ligų profilaktikos žingsniai gali būti lemiami siekiant išvengti susirgimų. Specialistai atskleidžia, ką svarbiausio reikėtų žinoti apie erkinį encefalitą, Laimo boreliozę ir kaip nuo jų apsisaugoti.

NVSC specialistų teigimu, dėl klimato kaitos Lietuvoje pastaraisiais metais erkių aktyvumo sezonas pailgėjo, o susirgimų erkių pernešamomis ligomis – padaugėjo. Mūsų šalis yra priskiriama prie didelio erkių paplitimo kraštų, kur šie pavojingas ligas platinantys nariuotakojai yra gyvybingi vidutinei paros temperatūrai perkopus 4–6 laipsnių šilumos ribą – tai reiškia, kad erkės būna aktyvios praktiškai nuo ankstyvo pavasario iki pat žiemos.

Laimo boreliozė gydoma antibakterine terapija, tuo metu erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra, tik simptomų malšinimas.

Įvardija skirtumus

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės teigimu, įsisiurbusios į žmogaus kūną ir žmogaus krauju besimaitinančios erkės gali užkrėsti ir Laimo borelioze, ir erkiniu encefalitu.

„Erkinis encefalitas yra erkinio encefalito viruso sukeliama infekcija, o Laimo boreliozė – bakterinė infekcija. Laimo boreliozei gydyti yra tinkami antibakteriniai vaistai, tačiau kol kas nėra vakcinos, o nuo erkinio encefalito – turime efektyvią vakciną, tačiau kol kas neturime antivirusinių vaistų. Laimo boreliozė yra gydoma antibakterine terapija, tuo metu erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra, tik simptomų malšinimas. Kita vertus, yra prieinama specifinė profilaktika – vakcina“, – akcentuoja L. Jančorienė.

Pasak jos, siekiant išvengti Laimo boreliozės, svarbu įsisiurbusią erkę ištraukti kuo greičiau, nes borelijos – ligą sukeliančios bakterijos – į žmogaus organizmą patenka erkės maitinimosi pabaigoje. Tai gali įvykti ir po paros nuo įsisiurbimo. Tuo metu erkinio encefalito virusu užsikrėsti galima iš karto, kai tik erkė įsisiurbia, nes virusas lokalizuojasi erkės seilėse, todėl užtenka tik įkandimo.

Būna negrįžtamų pasekmių

Erkinio encefalito inkubacijos periodas trunka iki trijų savaičių. Dažniausiai erkinis encefalitas pasireiškia karščiavimu, vėliau prasideda stiprūs galvos skausmai. Tokiu atveju verta kreiptis į medikus, siekiant išsiaiškinti pakilusios kūno temperatūros priežastis.

Laimo boreliozė yra dažniausia erkių perduodama infekcija Europoje, kuri gali pažeisti odą, rečiau – nervų sistemą, sąnarius, o labai retai – širdį ar akis.

L. Jančorienė pabrėžia, kad erkinis encefalitas yra centrinės nervų sistemos infekcija, trečdaliui persirgusiųjų sukelianti ilgalaikių padarinių, neigiamai veikiančių gyvenimo kokybę. Kasmet erkiniu encefalitu Europoje suserga apie 3 tūkst. žmonių, didžiausi sergamumo rodikliai registruojami Baltijos šalyse. Mirštamumas nuo erkinio encefalito Europoje yra apie 1 proc.

„Deja, bet kai kurie pacientai iš infekcinių ligų stacionarinių gydymo įstaigų išvažiuoja tiesiai į slaugos namus, nes kartu su smegenų dangalų ir parenchimos pažeidimo požymiais nustatomi nugaros smegenų, šaknelių ir nugaros nervų pažeidimo požymiai. Ilgalaikiai liekamieji reiškiniai nustatomi apie 30 proc. erkiniu encefalitu sirgusių žmonių. Beveik 10 proc. pacientų nustatomi sunkūs, negalią lemiantys liekamieji reiškiniai. Dažniausiai tai būna darbingo amžiaus žmonės, kurie iki ligos buvo aktyvūs, dirbantys“, – pasakoja infekcinių ligų gydytoja.

Erkinio encefalito komplikacijos dažniausiai pasireiškia nuo šios ligos nepasiskiepijusiems asmenims. L. Jančorienės teigimu, sunku pasakyti, kas jas lemia, nors šiuo metu svarstoma, kad komplikacijų tikimybę gali sąlygoti ne tik viruso ypatybės, bet ir genetinis polinkis. Vaikai dažniausiai serga lengvesnėmis formomis, o komplikacijos neretai pasitaiko vyresniems pacientams, ypač jeigu sergama gretutinėmis ligomis“.

Erkinio encefalito komplikacijos dažniausiai pasireiškia nuo šios ligos nepasiskiepijusiems asmenims.

Reikia saugotis

Infektologės teigimu, dažniausiai skiepai apsaugo nuo erkinio encefalito. Retais atvejais į ligoninę dėl šios ligos patenka pacientai, gavę tik vieną skiepą ar nepabaigę skiepų kurso, tad svarbu tinkama apsauga pasirūpinti dar prieš erkių sezono piką.

Erkinio encefalito vakcina yra skiepijama išlaikant 1–3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, apsaugantis žmogų nuo šios ligos vienerius metus. Po metų skiepijama trečiąja vakcinos doze. Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas 3–5 metus vakcinuotis reikia pakartotinai. Esant poreikiui, kai erkės jau yra aktyvios, gali būti taikoma ir pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 2 savaičių intervalas.

Nuo pernai visi 50–55 m. Lietuvos gyventojai turi galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Tereikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje asmuo yra prisiregistravęs.

Nepaisant ar esate pasiskiepiję, ar ne, erkių įsisiurbimų vis tiek reikia saugotis. Einant į mišką reikia apsirengti taip, kad viršutinė aprangos dalis būtų ilgomis rankovėmis, o rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Svarbu nepamiršti naudoti nariuotakojus atbaidančias medžiagas – repelentus.