Populiacijos tyrimas dėl COVID-19: pagal susirgimų skaičių išsiskiria Kaunas

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, pirminiai tyrimo rezultatai rodo žymius teritorinius COVID-19 seropozityvumo netolygumus: teigiamų rezultatų procentas svyravo nuo 1,31 Vilniuje iki 2,83 – Kaune.

Du trečdaliai tiriamųjų nejautė COVID-19 būdingų ligos simptomų.

Ketvirtadaliui tiriamųjų anksčiau jau buvo atliktas testas dėl koronaviruso infekcijos ir beveik pusei (40 proc.) iš jų buvo gautas teigiamas atsakymas.

Kaip penktadienį spaudos konferencijoje teigė tyrimui vadovavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas, tie asmenys, kuriems greitasis testas parodė teigiamą atsakymą, turėjo atlikti ir molekulinį (PGR) tyrimą.

Du trečdaliai tiriamųjų nejautė COVID-19 būdingų ligos simptomų.

„Kiek aš žinau, iš tų, kurie buvo kviesti pasidaryti tą tyrimą, tai nė vienam nebuvo tas PGR patvirtintas“, – teigė mokslininkas ir pridūrė, kad dar ketvirtadienį buvo nustatyta teigiamų greitųjų testų, todėl nėra žinoma visų jų PGR tyrimų rezultatai.

Tyrimo rezultatai – paklaidos ribose

Mokslininkų parengtose greitųjų testų rekomendacijose teigiama, kad iki 3,4 proc. su COVID-19 infekcija nesusidūrusių neturėjusių pacientų serologinio tyrimo atsakymai gali būti klaidingai teigiami.

Tai reiškia, kad ištyrus apie 100 žmonių, maždaug trims iš jų testas gali rodyti klaidingai teigiamą rezultatą.

Kaip BNS sakė vienas iš šias rekomendacijas rengusių mokslininkų, gydytojas Tumas Beinortas, matant populiacijos tyrimo rezultatus, galima teigti, kad jie yra „paklaidos ribose“.

„Nepaisant to, tai vis tiek reiškia, kad paplitimas ligos Lietuvoje yra pakankamai žemas ir tikrai mažesnis nei trys procentai“, – komentavo jis.

Su tuo sutiko ir M. Stankūnas, tačiau pabrėžė, kad galutiniai ligos paplitimo visuomenėje rezultatai bus parengti, atsižvelgiant į testų specifiškumo bei jautrumo rodiklius.

„Galimybė tokia yra. Bet yra tam tikros metodologijos, kurios padeda apskaičiuoti paplitimą, įvertinus jautrumą ir specifiškumą, tai mes tą dalyką padarysim, tie rezultatai bus, įvertinus šiuos rodiklius“, – kalbėjo mokslininkas.

T. Beinorto teigimu, norint gauti itin tikslius rezultatus, teigimą atsakymą turinčius žmones galima būtų testuoti kitais testais antrą kartą, tačiau tai būtų aktuali tik akademine prasme, nes nepakeistų fakto, jog patys to nežinodami prasirgo itin mažai žmonių.

Kaip spaudos konferencijoje teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jei mokslininkai nuspręs, kad tokio testavimo reikia, jis bus organizuojamas.

„Jeigu mokslininkai manys, kad reikia tikrinti kitais metodais, persitikslinti, tikrai neatmesčiau galimybės, kad tai būtų daroma“, – teigė jis.

„Reikia pasverti, ar verta gaišinti žmones, kviesti juos pakartotinai, nes viskas kainuoja, žmonių laikas kainuoja. (...) Mokslinio įdomumo prasme mes daug ko galim norėt, bet reikia pasverti, ar yra prasmė tą daryti“, – pridūrė ministras.

Paanalizavus teigiamus testo įvertinimus gavusius gyventojus, buvo nustatyta, kad:

a) 34,5 proc. jų serga viena ar keliomis lėtinėmis ligomis;

b) 3,4 proc. šiuo metu jaučia koronavirusui būdingus simptomus;

c) 31,8 proc. nuo kovo 1 d. iki tyrimo datos jautė nors vieną koronavirusui būdingą simptomą;

d) 25,9 proc. anksčiau jau buvo atliktas testas dėl koronaviruso infekcijos ir beveik pusei (40,0 proc.) iš jų (kuriems jau buvo atliktas testas) buvo gautas teigiamas atsakymas;

e) 13,8 proc. turi savo aplinkoje žmonių, kuriems buvo nustatyta ši infekcija.

Gyventojų testavimas greitaisiais serologiniais teistais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, Ukmergės, Tauragės ir Zarasų rajonų savivaldybėse truko du mėnesius – nuo liepos 10 iki rugsėjo 10 dienos.

Kvietimai išsitirti elektroniniu paštu buvo išsiųsti beveik 22 tūkst. gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Dalyvauti tyrime sutiko kiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Pasak ministerijos, šiuo metu pradedama detali duomenų analizė, kuri padės įvertinti tikrą epidemiologinę situaciją šalyje.